infa.lt

Hepatitas C – tai virusinė liga, dažnai vadinama „švelnia žudike“ dėl sugebėjimo maskuoti tikrąją priežastį po daugybės kitų ligų skraiste. Medikai paneigė kai kuriuos mitus apie šią ligą su kuo ir siūlome susipažinti.

Šių metų pavasarį pasaulinėje sveikatos apsaugos asamblėjoje buvo patvirtinta tarptautinė, kovos su virusiniais hepatitais Strategija, kurią patvirtino 193 šalių atstovai.

Tikslų, kuriuos pasiekti apsiėmė šalys-dalyvės mastas, stebina: iki 2030-ųjų susirgimai hepatitais turi sumažėti 90%, mirtingumas – 60%, o beveik 80% pacientų, kuriems būtinas gydymas, turi turėti galimybę jį gauti.

O kol medikai užsiėmė apsiimtų užduočių įgyvendinimu, mes pabandysime išsklaidyti populiarius mitus apie hepatitą C. Tiksliau, išsklaidė juos kiti, turintys specialų išsilavinimą žmonės, o mes tiesiog perpasakosime:

1. Pirmas mitas: „Hepatitas С – tai ne tokia jau ir rimta liga. Apie ŽIV mes girdime kur kas daugiau“.

Iš tiesų, Jungtinėse Valstijose ir Europoje, nuo komplikacijų susijusių su hepatitu C, miršta dešimt kartų daugiau žmonių, nei nuo susirgimų sukeltų ŽIV.

2. Antras mitas: „Jeigu jau yra skiepai nuo hepatito A ir B, tai jie apsaugos ir nuo hepatito C“.

Deja, hepatitas turi „daug veidų“, visos šios ligos rūšys skiriasi tarpusavyje ir perdavimo forma, profilaktikos būdais, gydimo metodais ir t.t. Šiandien prieinami skiepai tik nuo hepatito A ir B. Nuo hepatito C vakcinos nėra.

3. Trečias mitas: „Hepatitas C – infekcija, kuri perduodama lytiniu keliu“.

Hepatito C virusas pirmoje eilėje perduodamas per kraujo kontaktą su jau infekuotu žmogumi. Užsikrėtimo rizika per lytinius kontaktus irgi egzistuoja, tačiau ji kur kas mažesnė.

4. Ketvirtas mitas: „Užsikrėsti hepatitu C galima per maistą ir gėrimus“.

Užsikrėsti hepatitu C pagrindinai galima per užkrėsto žmogaus kraują. O štai hepatitas A dar nuo TSRS laikų ne veltui buvo vadinamas „purvinų rankų liga“ – užsikrėtę tokiu būdu žmonės gali sirgti po keletą mėnesių, bet, kaip taisyklė, išgyja pilnai ir be rimtų pasekmių kepenims.

5. Penktas mitas: „Pavojus užsikrėsti hepatitu C kyla tik tiems, kas daro tatuiruotes ar vartoja narkotikus“.

Šį virusą galima gauti ir esant kontaktui su nepatikrintais kraujo preparatais ir nesterilia medicinine įranga. Tačiau jau nuo 1992 metų kraujas perpylimams, o taip pat organai skirti persodinimui yra specialiai tikrinami dėl virusų. Hepatitas C nepersiduoda per kasdienius kontaktus, tokius, kaip apsikabinimas ar rankos paspaudimas.

6. Šeštas mitas: „Jeigu man niekas neskauda ir atrodau visiškai sveikas – apie kokį hepatitą C gali eiti kalba?“

Chroniško hepatito C simptomai gali nepasireikšti iki 30 metų. Tik pas viena iš penkių pacientų ši liga aptinkama per pirmąjį pusmetį. Tačiau karštis, nuolatinis nuovargis, apetito praradimas, pykinimas, skausmai pilve ir net gelta įtarimą sukelti gali ne iškart. Vienintelis būdas tikrai nustatyti hepatito C virusą – daryti specialią kraujo analizę.

7. Septintas mitas: „Hepatitas C neišgydomas“.

Šiai dienai tai vienintelis chroniškas virusinis susirgimas, kuris gali būti, kaip sako gydytojai „virusologiškai išgydomas“. Tai reiškia, kad paciento kraujyje praėjus pilną gydymo kursą hepatito C virusas daugiau nebeaptinkamas. Tačiau, netgi pilnas išgijimas negali apginti nuo pakartotinio užsikrėtimo rizikos.

Gerbiamas skaitytojau (-a), jeigu manote, kad informacija teikiama šioje svetainėje jums buvo kažkuo naudinga, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį Jums patogiu būdu.