infa.lt

Facebook nuotr.

2015 metų gruodį įvyko Gabrieliaus Landsbergio ir Raimondo Kurlianskio trečiasis susitikimas. Gabrielius Landsbergis elektroniniu paštu pakvietė Raimondą Kurlianskį susitikti restorane.

Apklausiamas liudininku teisme svarbiausias Lietuvos anūkas teigė, kad tokius susitikimus jis rengė ne tik su MG Baltic atstovaujančiu Raimondu Kurlianskiu, bet ir su bankų bei kitų žiniasklaidos priemonių atstovais.

Jūs galite naiviai paklausti, o kokių gi tikslų vedamas šventosios partijos pirmininkas susitikinėja su stambiais bei įtakingais verslininkais bei bankininkais? Gal anūkas ieškojo pinigų savo partijos rinkiminei kampanijai?

Kiekvienas, besidomintis politika puikiai žino, kad politines partijas juridiniai asmenys galėjo remti tik iki pasikeičiant įstatymams daugiau, nei prieš dešimtmetį.

2016 metais prezidentė Dalia Grybauskaitė, inicijavusi įstatymo pataisas, labai džiaugėsi šiais įstatymų pakeitimais: „Manau, kad politinės sistemos skaidrinimo prasme (finansavimo uždraudimas) pasiteisino. Kaip kompensacija tuo metu politinėms partijoms nacionaliniame biudžete buvo penkis kartus padidintas finansavimas.”

Taigi, šių susitikimų tikslai buvo kiti. Štai minėto paties inicijuoto susitikimo metu konservatorių vadas poną Kurlianskį supažindino su jų partijos rinkimų programa, įteikė jos spausdintą kopiją.

Po G. Landsbergio liudijimo teisme ponas Kurlianskis paaiškino, kad tiesiogiai finansinės paramos jam nesiūlė, tačiau užsiminė, kad jeigu būtų poreikis finansavimui, tokia galimybė būtų.

„Nesiūliau koncerno finansinės paramos, tačiau aš, kaip fizinis asmuo, galiu remti nuo 30-40 tūkstančių, mano pajamos leidžia.  Pasakiau, kad jeigu reikės – galės. Bet jis atsisakė“, – teisme teigė R. Kurlianskis.

Aš ilgiau, nei dešimtmetį buvau politikoje, bet man neteko girdėti, kad kitų partijų pirmininkai prieš rinkimus derintų savo partijų programas su bankininkais ir verslininkais.

Kaip nebūtų keista, toks susitikimo motyvas visus įtikino ir kažkurio žurnalisto paklausti, ar čia viskas gerai, šios garsios bylos tyrimą vykdė prokurorai paaiškino, kad „ta kryptimi jie tyrimo nevykdė.”

Kodėl aš prisimenu šią jau į tolimą stalčių nukištą bylą? Todėl, kad artėjant rinkimams tradiciškai prasideda aktyvūs teisėsaugos veiksmai.

Net neabejoju, kad tai sutapimas, jog būtent dabar iš seimo išmestas Petras Gražulis, šią savaitę seimas atėmė neliečiamybę iš seimo nario Remigijaus Žemaitaičio ir pati svarbiausia savaitės naujiena – į teismą nukeliavo Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamoji byla. To paties, kuris po rinkimų galėjo turėti labai daug šansų užimti premjero kėdę.

Nesu teisės ekspertas, todėl nevertinu teismų sprendimų. Pabandysiu visas šias istorijas sudėlioti į tam tikrą loginę seką, bet prieš tai grįžkime dvidešimt metų atgal ir prisiminkime, kada tai prasidėjo.

Jau vykstant 2004 metų Prezidento rinkimų balsavimui paštu, birželio 22 dienos pavakare Specialiųjų tyrimų tarnybos agentai įsiveržė į pagrindinių Lietuvos politinių partijų – Liberalcentristų, Naujosios sąjungos (socialliberalų), Tėvynės sąjungos ir netgi Socialdemokratų partijos būstines.

Tuometinis STT vadovas Valentinas Junokas po šio Lietuvą sukrėtusio skandalo aiškino, jog tai nesusiję su Prezidento rinkimais, o tėra tiktai jau kelerius metus vykstančio politikų skaidrumo tyrimo dalis. Jau tada valdžioje buvę socdemai aiškino, kad tai yra normali demokratinių valstybių praktika.

Tokie valdančiųjų komentarai reiškė, kad jie pritarė STT veiksmams. Juk kas galėjo patikėti, kad Valentinas Junokas ir tuometinis generalinis prokuroras Antanas Klimavičius galėjo savavališkai imtis tokių veiksmų.

Tuomet buvo gyvai diskutuojama, kad jie gavo nurodymą iš labai aukštų valdžios atstovų, o STT agentų vizitas į socialdemokratų būstinę tebuvo tiktai siekimas nukreipti dėmesį.

Vėliau, į Daukanto aikštę įžengus Lietuvos Daliai, tokie susidorojimai su politiniais oponentais tapo įprastu Lietuvos politikos atributu (prisiminkite viceministrų ir teisėjų neskyrimo pažymas bei Vydo Gedvilo istoriją), o takelį iš STT būstinės į Daukanto aikštę numynęs pilkasis Saulius Urbanavičius buvo, pažeidžiant visas skyrimo procedūras apdovanotas šilta ir saugia Registrų centro vadovo vieta, kuri iki 2023 metų birželio garantavo jam kasmėnesinį 9199 eurų atlyginimą, neskaitant priedų.

Taigi, ar prisimenate, už kokias nuodėmes neteko seimo nario mandato daugybę kartų vienmandatėje apygardoje rinktas ir neteisingus klausimus valdantiesiems uždavinėti mėgęs Petras Gražulis?

O gi už tai, kad balsavo už kitą seimo narį. Primenu, kad už tokį patį nusižengimą 2010 metų rudenį tuometinis seimo narys Aleksandras Sacharukas seimo sprendimu mandatą išsaugojo.

Jei neužtenka paties seimo pajėgų įvykdyti teisingumą, galima pasitelkti teisėsaugos institucijas.

Tokiu būdu šią savaitę Generalinės prokuratūros teikimu neliečiamybė buvo atimta iš seimo nario Remigijaus Žemaitaičio dėl jo antisemitinių pasisakymų, dėl kurių taip pat pradėtas baudžiamasis seimo nario persekiojimas.

Prokurorai nori R. Žemaitaičiui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones, nors svarstant šį klausimą posėdžio metu seimo narys pateikė lingvistų išvadą, kuria konstatuojama, kad savo pasisakymais jis kritikavęs Izraelio valstybę, o ne neigiamai kalbėjęs apie žydų tautą.

Kyla logiškas klausimas, kada bus keliamos baudžiamosios bylos visokiems ohmanams ir ramanauskams, kurie nuolat tyčiojasi iš lietuvių ir jų tautinių simbolių?

Siekiant neapkrauti vien teisėsaugos, o vistiek norint susidoroti su politiniais oponentais galima pasitelkti save visuomenininkais vadinamus asmenis.

Šią savaitę tokiu prisistančiu, o iš tiesų jau seniai neformaliai valstybės prokuroro vaidmenį atliekančio Andriaus Tapino pradėto taip vadinamo „čekiukų skandalo” rezultate į teismą nukeliavo pirmoji baudžiamoji byla.

Jūs tikriausiai manote, kad kalbame apie buvusią Kauno miesto tarybos narę Gintarę Skaistę, kuri grąžino beveik 14 tūkstančių eurų Kauno savivaldybei ir taip paaiškino savo veiksmą: „Viso pervedama suma yra 13 tūkst. 992 eurai. Ar aš šią sumą buvau pasisavinus neteisėtai? Ne.

Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei“, – įraše „Facebook“ teigė ministrė.

O gal jūs manote, kad baudžiamoji byla iškelta kultūros ministro kėdėje įtaisytam tuščiam kostiumui kiaulaitės akimis? Ne, kiaulaitės akys tuo tarpu žiniasklaidai sekė pasaką, kad greičiausiai sugebėtų bankų išrašais pagrįsti išleistas sumas, bet konkrečių veiksmų nesiėmė.

Premjerė Ingrida Šimonytė vėliau žurnalistams sakė, kad S. Kairys atsistatydinimo pareiškimo neteikia, o ir ji primygtinai paprašė jo to nedaryti.

Pirma baudžiamoji byla, nukeliavusi į teismą yra jau minėto Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus.

Cituoju žiniasklaidą: „Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu M. Sinkevičiui pateikti kaltinimai dėl 2019-2023 metais Jonavos rajono savivaldybės administracijai galimai padarytos 1487 eurų dydžio turtinės žalos.”

Spėkite iš vieno karto, ar bus iškelta baudžiamoji byla Dainiui Kreiviui, kuris anot tos pačios žiniasklaidos po Andriaus Tapino pradėto čekiukų tyrimo seime sureagavo energingai, kaip ir dera energetikos ministrui:

„Norėdamas išvengti spekuliacijų viešoje erdvėje dėl šių ir kitų lėšų panaudojimo tikslingumo, į Seimo sąskaitą grąžinau visas parlamentinės veiklos lėšas už laikotarpį nuo tapimo ministru iki šios dienos: nuo sąskaitų už prenumeratą iki ryšio ir IT priemonių“, – rašė ministras.

Nuo 2021 metų pradžios Dainius Kreivys išleido 19 tūkst. 451 eurą parlamentinių lėšų.

Paspėliokime, ar būtų jis grąžinęs tuos pinigus, jei Andriaus Tapino smogikai nebūtų desantavęsi seimo buhalterijoje?

O gal baudžiamoji byla bus iškelta amžinajam seimo nariui konservatoriui Emanueliui Zingeriui, kuris už parlamentines lėšas įsigijo telefoną Apple Iphone 14 Pro Max už 1380 eurų.

Lapkričio 12 d. politikas taip pat nusipirko ir Apple Studio Display monitorių už 1799 eurus. O gal byla bus iškelta miss Agnei Bilotaitei, kuri rugsėjo 22 dieną įsigijo nešiojamąjį kompiuterį, kurio vertė per 2,5 tūkstančio eurų?

Mes visi žinome, kad nei vienam iš aukščiau paminėtų asmenų nieko nebus. Kaip nebuvo Gintarei ar kostiumui su kiaulaitės akimis. Man – būtų. Ir jums būtų. O jiems nebus, nes juk teisėsauga „nevykdo tyrimo ta kryptimi”.

Šis tekstas nėra vertinimas, tai tik faktų konstatavimas. Juos dėliojant, labiausiai glumina tai, kad mus baigia prie tų dvejopų standartų pripratinti, o mes baigiame su tuo susitaikyti.

Šį tekstą tradiciškai baigsiu labai prieštaringai vertinamo, neseniai šį pasaulį palikusio žinomo politiko Henry Kissinger citata: „Devyniasdešimt procentų politikų yra kalti dėl likusių 10% blogos reputacijos”.

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autoriaus asmeninėje Facebook paskyroje.