infa.lt

Vengrijos prezidentė Katalin Novák paskelbė apie savo atsistatydinimą. (Prezidento kanceliarija)

Vengrijos prezidentės atsistatydinimas – dešiniųjų moralės pranašumo įrodymas, rašo „Magyar Hírlap” apžvalgininkas Zsolt Sütő-Nagy.

Katalin Novák atsistatydinimas nėra netikėtas, nors ir nelauktas. Slapta tikėjausi, kad yra koks nors paslaptingas, man nežinomas paaiškinimas dėl sprendimo suteikti malonę asmeniui, padėjusiam tvirkinti nepilnamečius, kuris pagrįstai papiktino didžiąją visuomenės dalį.

Turėjau vilties, nes tai taip neatitiko prezidentės-motinos įvaizdžio, kad jos sprendimas atrodė nesuprantamas.

Tačiau dėl jos atsistatydinimo priežasčių viskas tampa suprantama: Ji paaiškino, kad malonės suteikimą pasirinko tikėdama, jog nuteistasis nepiktnaudžiavo jam patikėtų vaikų pažeidžiamumu.

Natūralu, kad valstybės vadovė, prieš priimdama sprendimą, neišstudijuoja tūkstančių puslapių dokumentų, ji paprasčiausiai neturi tam laiko. Tokius prašymus rengia tinkamai parinkti ekspertai, o valstybės vadovė priima sprendimą remdamasi jų rekomendacijomis, tačiau vis dėlto už priimtą sprendimą prisiimti atsakomybę turi ji pati.

Katalin Novák, kaip ir (buvęs prezidentas) Pálas Schmittas anksčiau, ir kaip paprastai daro dešinieji politikai, išsprendė šį klausimą. Nė vienas iš jų nebuvo susijęs su baudžiamaisiais klausimais, tik su moralinėmis problemomis, ir jie pasitraukė, žinodami, jog atsisakė karjeros tam, kad jų klaidos nepaliktų dėmių bendruomenėje, kurios nariai jais pasitikėjo.

Tai bendruomenė, galinti suvienyti milijonus žmonių, kai ji laikosi savo principų niekada jų neišsižadėdama. Visada galima rasti pasiteisinimų, tačiau ši bendruomenė anaiptol nėra neprincipinga ir nėra pasirengusi teisintis net dėl atleistinų klaidų.

Būtent taip ir turi būti, būtent tai ir suteikia jėgų vertybėmis grindžiamai bendruomenei kovoti su veidmainių armija, kuri to tikisi, bet netoleruoja. Kitas sąrašas – tų, kurie neprisiima atsakomybės už savo veiksmus – yra daug ilgesnis.

Aš norėčiau padėkoti Katalin Novák, kuri, pripažindama savo klaidą, nesistengė paaiškinti nepriimtinų dalykų, bet padarė išvadas, dar labiau sustiprindama tuos, kurie kartais skausmingai, bet išdidžiai priima šią moralinę pareigą.