infa.lt

Berlyne įsikūręs analitinis centras mano, kad „pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje gali susiformuoti dešiniosios daugumos koalicijos”.

Birželį vyksiantys Europos Parlamento rinkimai gali būti patys sprogstamiausi iki šiol – nauja apklausa rodo, kad jų sudėtis gerokai pasikeis į dešiniųjų populistinių partijų pusę.

Europos užsienio santykių tarybos (ECFR) atlikto tyrimo duomenimis, ES įstatymų leidžiamoji valdžia taps labiau susiskaldžiusi nei bet kada anksčiau, o „senosios gvardijos” centro kairės liberalioji koalicija sunkiai išlaikys daugumą, kuri šiuo metu leidžia jai dominuoti darbotvarkėje.

„Pagrindiniai rinkimų nugalėtojai bus dešinieji populistai. Pagrindinė laimėtoja bus radikali dešinioji Identiteto ir demokratijos (ID) frakcija, kuri, mūsų nuomone, gaus 40 vietų ir, turėdama beveik 100 europarlamentarų, taps trečia pagal dydį frakcija naujajame Parlamente”, – prognozuoja Berlyne įsikūręs analitinis centras.

Prognozuojama, kad ID frakcija dominuos visų pirma Prancūzijoje. Ši frakcija, kuriai priklauso Jordano Bardellos Nacionalinis susivienijimas (Rassemblement National), gautų daugiausiai balsų ir surinktų 30 mandatų iš 81 galimo.

Grupė taip pat būtų populiariausias pasirinkimas Nyderlanduose, kur ji gautų 10 mandatų iš 31 siūlomo ir toliau sėkmingai tęstų Geerto Wilderso Laisvės partijos (PVV), neseniai laimėjusios rinkimus Nyderlanduose, veiklą.

Prognozuojama, kad centro dešiniųjų Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcija taip pat gaus 18 vietų dėl Italijos ministrės pirmininkės Giorgios Meloni partijos „Italijos broliai” (FdI) iškilimo, o nedeklaruotos nacionalinės partijos, įskaitant Vengrijos valdančiąją partiją „Fidesz”, taip pat gali gauti daugiau vietų.

„Laukiame, kad ECR ir ID frakcijos kartu sudarys 25% europarlamentarų ir turės daugiau vietų kartu paėmus, pirmą kartą turės daugiau vietų nei Europos liaudies partija (ELP) ar socialistai ir demokratai (S&D)”, – pažymima Europos užsienio santykių tarybos ataskaitoje.

Tyrime teigiama, kad „super didžiajai koalicijai”, kurią sudaro EPP, S&D ir liberalai iš „Atnaujinkime Europą”, gali būti sunku kontroliuoti parlamento rūmus kitame Parlamente: prognozuojama, kad frakcijos gali turėti tik 54% vietų, palyginti su dabartiniais 60 proc.

„Atsižvelgiant į vidutinį frakcijų balsavimo Europos Parlamente sanglaudos lygį, t. y. į tai, kad kiekviena frakcija ne visada gali užtikrinti, jog visi jos nariai laikysis frakcijos balsavimo nurodymų, 54% vietų šioms trims frakcijoms gali nepakakti, kad jos, balsuodamos kartu, užtikrintų laiminčią daugumą”, – rašo analitinis centras.

Jis taip pat pastebėjo, kad tarp EPP, ECR ir ID frakcijų gali susiformuoti potenciali „populistinė dešiniųjų koalicija”, kuri galėtų gauti 49% vietų ir kontroliuoti darbotvarkę, remiama nedeklaruotų EP narių.

„Dauguma nepriklausomų EP narių yra iš kraštutinių dešiniųjų partijų, o tai reiškia, kad su jų parama, pirmą kartą Europos Parlamento istorijoje gali susiformuoti dešiniosios koalicijos.”

Be to, tikimasi, kad į Strasbūrą vyksiančių prieš ES nusiteikusių įstatymų leidėjų skaičius taip pat gerokai padidės – nuo 30 iki 37 procentų, taip užtikrinant didesnį atstovavimą vis didesniam skaičiui rinkėjų, nusivylusių dabartine Europos Sąjungos judėjimo kryptimi.

Europos užsienio santykių taryba rašė, kad jos ataskaita turėtų būti „įspėjamasis signalas” „Europos politikos formuotojams apie tai, kas gresia 2024 m. Europos Parlamento rinkimuose”, ir perspėjo, kad dėl dramatiškų, įstatymų leidžiamosios valdžios sudėties pokyčių, gali būti užblokuotas kitas Briuselio „žaliojo susitarimo” etapas ir tai turėtų įtakos ES požiūriui į imigraciją, būsimą bloko plėtrą ir šiuo metu nepajudinamą paramą Ukrainai.

Šis balsavimas taip pat yra artėjančių nacionalinių rinkimų, vyksiančių per ateinančius porą metų, kuriuose dešinieji populistai taip pat gali gerokai pagerinti savo pozicijas, įskaitant Europos galingąją valstybę Vokietiją, preliudija.