infa.lt

asociatyvi nuotr.

2023 m. išaugęs prieglobsčio prašymų Berlyne skaičius, pasiekė apie 35 000, t. y. daugiau nei dvigubai daugiau nei ankstesniais metais, dar labiau padidindamas finansinę naštą – praėjusiais metais miestas išleido apie 1,1 mlrd. eurų pagal Prieglobsčio prašytojų išmokų įstatymą.

Pagal šį įstatymą Berlynas 2023 m. skyrė apie 613 mln. eurų apgyvendinimui, maistui ir pagrindinėms sveikatos priežiūros paslaugoms.

Dar 491 mln. eurų buvo išleista asmenims iš Ukrainos, prašantiems apsaugos, kaip atskleidė preliminarus Senato vertinimas, teigiama „Apollo News” pranešime.

Tačiau tik 2,9% visų išlaidų buvo skirta prieglobsčio prašytojams remti, o tai sudaro maždaug trisdešimt penktąją dalį Berlyno biudžeto. Pažymėtina, kad,

Berlynas turi didžiausią skolą tarp Vokietijos federalinių žemių – 63,2 mlrd. eurų, atsilikdamas tik nuo Šiaurės Reino-Vestfalijos.

Kritikai, įskaitant AfD parlamento narį Gunnarą Lindemanną, kritikavo Berlyno migracijos politiką kaip perteklinę.

Nepaisant to, kad 2023 m. užregistruoti 19 687 prieglobsčio prašymai, deportuota tik 1 370 asmenų. Be to, į sostinę iš Ukrainos atvyko 15 111 asmenų, prašančių pagalbos.

2023 m. bendras priimtų paraiškų skaičius išaugo iki 34 798, t. y. gerokai daugiau nei ankstesniais metais, kai buvo priimtos 14 704 paraiškos. Berlyne prieglobsčio prašytojų dalis, sudaranti 5,4% visų gyventojų, viršija šalies vidurkį.

Tai reiškia, kad Berlyno indėlis į bendrą šalies imigraciją sudaro daugiau nei dešimt procentų: praėjusių metų sausio-gruodžio mėnesiais Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba užregistravo 329 120 pirminių prieglobsčio prašymų.