infa.lt

Budapeštas toliau konfrontuoja su Briuseliu

Vengrija ruošiasi duoti atkirtį savo Europos partneriams vasario 1 d. vyksiančiame neeiliniame ES aukščiausiojo lygio susitikime, kurio metu Europos vadovai tikisi patvirtinti svarbiausius sprendimus dėl Ukrainos, įskaitant 20 mlrd. eurų karinę pagalbą Kijevui per ketverius metus ir 50 mlrd. eurų finansinę pagalbą 2024-2027 metams.

Prieš aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto griežtai kritikavo Europos paramą Ukrainai ir tolesnę konfrontaciją su Rusija priimant 13-ąjį ES sankcijų paketą.

Atsakydamas į tai, Briuselis ieško būdų, kaip apeiti Budapešto veto teisę ir neleisti Vengrijos Ministrui Pirmininkui Viktorui Orbanui būti paskirtam laikinuoju Europos Vadovų Tarybos vadovu, jei anksčiau laiko atsistatydintų dabartinis jos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

Vengrijos konfliktas su ES partneriais išryškėjo gruodį vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, per kurį ministras pirmininkas Viktoras Orbanas užblokavo 2024-2027 m. ES biudžeto pakeitimus ir taip užkirto kelią 50 mlrd. eurų skyrimui Ukrainai.

Dabar konfliktas dar labiau paaštrėjo. Prieš vasario 1 d. numatytą neeilinį ES aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame, nepaisant Budapešto pasipriešinimo, bus vėl bandoma parduoti pagrindinius sprendimus dėl Ukrainos, šalys toliau keičiasi smūgiais.

„Dabar ne laikas neatsakingiems atskirų ES veikėjų triukams. Svarbu, kad, atsižvelgiant į neramumus pasaulyje, nesumažėtų mūsų pastangos padėti Ukrainai”, – įspėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį vykusiame ES ministrų susitikime.

Tuo tarpu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto, kuris sausio 29 d. Užgorode susitiks su Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovu Andrijumi Jermaku ir savo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba, nesėdėjo rankų sudėjęs.

Vengrijos diplomatijos vadovas pažėrė aštrios kritikos tiek visos Europos politikai, tiek atskiroms ES narėms, priklausančioms pagrindinei politinei srovei.

„Tai bus sunkus ginčas, nes Briuselis, deja, vėl nuvalė dulkes nuo „karo partijos” pasiūlymo, kad turėtume įsipareigoti tiekti ginklus Ukrainai daugelį metų. Nors metai nauji, karo psichozė sena.

Pastarosios dienos ir savaitės ne kartą įrodė, kad šis karas neturi jokio sprendimo mūšio lauke, tik vis daugiau žmonių žūsta ir didėja naikinimo mastas. Kuo ilgiau karas tęsis, tuo daugiau bus aukų. Kaip galima to nesuvokti?” – rašė Vengrijos užsienio reikalų ministras socialinėje žiniasklaidoje, aiškindamas esminį Budapešto ir Briuselio nesutarimą.

Komentuodamas naują Briuselio pasiūlymą teikti Ukrainai 5 mlrd. eurų per metus karinę pagalbą iš specialaus ES fondo, Peteris Szijjarto įspėjo, kad Vengrija šiame procese nedalyvaus.

„Mes nešvaistysime Vengrijos mokesčių mokėtojų pinigų, kad siųstume ginklus Ukrainai… Manome, kad tai vienintelė moraliai priimtina pozicija, nes taip galima išgelbėti žmonių, įskaitant vengrų, gyvybes”, – sakė Péteris Szijjárto, primindamas, kad Ukrainos kariuomenėje yra ir etninių vengrų iš Užkarpatės.

Anksčiau Vengrija blokavo daugumą ES sprendimų dėl Ukrainos, įskaitant aštuntąją 500 mln. eurų karinės pagalbos dalį, 5 mlrd. eurų skyrimą iš Europos taikos fondo 2024 m., taip pat platesnį 20 mlrd. eurų karinės pagalbos paketą ketveriems metams ir 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos 2024-2027 m. paketą.

Dienraštis „The Wall Street Journal” citavo savo šaltinius Briuselyje, kurie teigė, kad Europos Komisija šiuo metu rengia naują pagalbos Ukrainai planą, pagal kurį numatoma sukurti fondą, kad būtų galima apeiti Vengrijos veto teisę.

Jai bus skirta 6,5 mlrd. eurų iš 2022 m. sukurto Europos taikos fondo. Be to, į naująjį fondą 2024-2027 m. kasmet bus skiriama po 5 mlrd. eurų.

„Atsižvelgiant į Ukrainos priklausomybę nuo užsienio paramos, artimiausiu metu ES ir jos partnerių priimti sprendimai arba leis Ukrainai padaryti ryžtingą pažangą, arba smarkiai pakenks jos gebėjimui priešintis”, – teigiama Europos užsienio veiksmų tarnybos dokumente, kurį gavo laikraštis „The Wall Street Journal” ir kuris buvo parengtas neeiliniam ES aukščiausiojo lygio susitikimui.

Budapeštas taip pat toliau priešinasi Ukrainos priėmimo į ES idėjai. „Praėjusių metų pabaigoje Europos Vadovų Taryba priėmė blogą sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina. Vengrija jokiu būdu nenori tame dalyvauti ir prisiimti atsakomybės už tokio sprendimo pasekmes”, – perspėjo Peteris Szijjártó.

Budapeštas taip pat nepritaria ES 13-ajam antirusiškų sankcijų paketui, nes mano, kad jis nereikalingas, ir teigia, kad blokuos jį, jei jis apims branduolinę energetiką. „Jei pažvelgtumėte į skaičius, paaiškėtų, kad sankcijų politika žlugo”, – Vengrijos žurnalistams sakė Péteris Szijjártó, patvirtindamas nepakitusią premjero Viktoro Orbano vyriausybės poziciją šiuo klausimu.

Pats premjeras V. Orbanas ir toliau kritikuoja ES vadovybės politiką, laikydamas ją ne tik klaidinga Ukrainos kryptimi ir santykiuose su Rusija, bet ir pasmerkiančia ES šalis vis labiau atsilikti nuo kitų regionų.

„Europą atbaido tai, kad Azija vystosi sparčiau, o pastaruoju metu daugėja Europos šalių, kurios pasisako už bendradarbiavimą su Azija, o ne už atsiskyrimą”, – pripažino Viktoras Orbanas, sakydamas kalbą Vengrijos ir Vietnamo verslo forume.

„Pasaulio ekonomika iš esmės restruktūrizuojasi: Azija sparčiai auga, Europa negali palaikyti šio tempo”, – sakė Vengrijos ministras pirmininkas, kuris teigė, kad Europa turi du bendradarbiavimo su Rytais modelius.

Vieno modelio šalininkai pasisako už „atsijungimą”, kita dalis šalių, įskaitant Vengriją, pasisako už bendradarbiavimą. „Europoje daugėja šalių, kurios pasisako už bendradarbiavimą ir už susietumą, todėl labai tikiuosi, kad mūsų diskusijose Europoje Vengrija turės teigiamos įtakos ir mes galėsime Europos ekonominę politiką pakreipti link susietumo galimybės”, – žadėjo Viktoras Orbanas.

Viktoras Orbanas, kuris tebėra pagrindinis ES vadovybės priešininkas, likimo ironija, gali tapti laikinuoju Europos Vadovų Tarybos pirmininku šiais metais. Taip atsitiks tuo atveju, jei anksčiau laiko atsistatydins dabartinis šios institucijos vadovas Šarlis Mišelis.

Anksčiau Š. Mišelis, kurio įgaliojimai baigiasi šių metų lapkričio 30 d., paskelbė ketinantis dalyvauti birželio 6-9 d. vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą ir vasarą palikti dabartinį postą bei užimti europarlamentaro vietą.