infa.lt

Antradienį Turkijos parlamentas nubalsavo už leidimą Švedijai prisijungti prie NATO, taip priartindamas šią Šiaurės šalį prie įstojimo į karinį aljansą ir sušvelnindamas ilgus mėnesius trukusią diplomatinę aklavietę, kuri temdė Turkijos santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir trukdė Vakarų pastangoms izoliuoti Rusiją dėl jos karo Ukrainoje, praneša „The New York Post” leidinys.

Už tai balsavo 287 nariai, 55 – prieš ir 4 susilaikė 600 narių turinčioje institucijoje. Sprendimas įsigalios, kai tik bus paskelbta šalies oficialiajame leidinyje, o tai paprastai yra greitas formalumas. Tokiu būdu Vengrija taptų vienintele NATO nare, kuri nepritarė Švedijos stojimui, todėl aljansas negali vienbalsiai priimti naujos narės.

Įstatymo projekto priėmimas yra svarbus momentas NATO, atveriantis kelią plėsti atgrasymo priemones prieš Rusiją tuo metu, kai kai kai kurios jos narės stengiasi aprūpinti Ukrainą pakankamu kiekiu ginklų, kad galėtų atremti Rusijos invaziją.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas vėlai antradienį paskelbtame pareiškime teigė, kad džiaugiasi Turkijos naujienomis, praneša „Reuters”. Tačiau, pasak jo, „aš taip pat tikiuosi, kad Vengrija kuo greičiau užbaigs savo nacionalinį ratifikavimą”.

Tačiau, pažymi leidinys, nepaisant antradienio balsavimo, greitas Švedijos prisijungimas nėra garantuotas. Turkija gali atidėti oficialaus patvirtinimo pateikimą aljansui, ir lieka neaišku, kada Vengrija, kurios parlamentas nedirbs iki vasario 15 d., gali suteikti savo paramą Švedijai.

Antradienį prieš balsavimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pakvietė Švedijos ministrą pirmininką į Vengriją „derėtis” dėl Švedijos narystės, leisdamas suprasti, kad Vengrija gali siekti nuolaidų mainais į savo paramą.

Vengrijos pareigūnai pareiškė, kad neblokuotų Švedijos pasiūlymo, jei Turkija jį patvirtintų, tačiau Vengrijos sprendimo laikas nebuvo iš karto aiškus ir nebuvo aiškus jo vilkinimo priežastys.

Balsavimas Turkijoje įvyko praėjus beveik dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą, kai Švedija ir Suomija, kurios ilgus metus buvo kariškai neutralios, oficialiai pateikė paraiškas prisijungti prie aljanso. Šiam procesui reikalingas vieningas organo narių (dabar 31) parama.

Tačiau Turkija ir Vengrija, kurių lyderiai palaikė santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru V. Putinu per visą karą Ukrainoje, nepalaikė. Vengrijos pareigūnai dėl Švedijos kritikos Vengrijos demokratijos būklei, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas apkaltino dvi Šiaurės šalis dėl šalies saugumo problemų, nes nesugebėjo susidoroti su disidentais, kuriuos Turkija laiko teroristais.

Suomijai buvo lengviau. Kovo mėnesį Vengrija ir Turkija paskelbė savo požiūrį į Suomiją ir jų parlamentai pritarė šios šalies narystei. Netrukus ji įstojo į NATO.