infa.lt

Izraelio Ministras pirmininkas, Benjaminas Netanyahu | REUTERS

Izraelis kategoriškai atmeta kaltinimus, kuriuos šią savaitę Tarptautiniam Teisingumo Teismui pateikė Pietų Afrikos Respublika, praneša „The New York Times” leidinys.

Šią savaitę Tarptautinis Teisingumo Teismas, aukščiausia Jungtinių Tautų teisminė institucija, pradės nagrinėti Pietų Afrikos Respublikos {PAR) iškeltą bylą, kurioje Izraelis kaltinamas vykdęs genocidą Gazos ruože.

Tai bus pirmas žingsnis ilgame procese, jei byla bus tęsiama, ir tai bus pirmas kartas, kai Izraelis nuspręs gintis asmeniškai tokioje aplinkoje, o tai liudija kaltinimo rimtumą ir didelę grėsmę jo tarptautinei reputacijai ir patikimumui.

Genocidas – terminas, kurį 1944 m. pirmą kartą pavartojo žydų kilmės lenkų teisininkas, norėdamas apibūdinti nacių vykdytą sistemingą maždaug šešių milijonų žydų ir kitų asmenų nužudymą dėl jų etninės priklausomybės, – yra vienas iš sunkiausių nusikaltimų, kuriais gali būti kaltinama šalis.

Savo pareiškime teismui Pietų Afrika citavo tą teisininką Rafaelį Lemkiną, kad praplėstų genocido apibrėžtį. PAR, kurios valdžia po apartheido ilgą laiką rėmė palestiniečių bylą, apkaltino Izraelį dėl veiksmų Gazos Ruože prieš „Hamas”, kurie yra „genocidinio pobūdžio”.

Joje teigiama, kad Izraelis nužudė civilius palestiniečius, padarė jiems rimtų kūno ir psichinių sužalojimų ir sudarė Gazos gyventojams tokias „gyvenimo sąlygas, kurios buvo apskaičiuotos taip, kad jie būtų fiziškai sunaikinti”.

Gazos Ruožo sveikatos apsaugos pareigūnų teigimu, per pastaruosius tris mėnesius žuvo daugiau kaip 23 000 palestiniečių, dauguma jų – moterys ir vaikai. Tarptautinių organizacijų duomenimis, dauguma iš 2,2 mln. anklavo gyventojų nuo karo pradžios buvo priversti palikti savo namus, todėl didėja ligų ir bado pavojus.

Šis kaltinimas, kurį Izraelis kategoriškai neigia, turi ypatingą reikšmę Izraelyje, šalyje, kuri buvo įkurta po beveik visuotinio Europos žydų sunaikinimo ir kuri netrukus tapo prieglobsčiu žydams, šimtais tūkstančių ištremtiems iš arabų žemių.

Izraelis, 1948 m. pasirašęs tarptautinę konvenciją prieš genocidą, savo gynybos detales pasilieka teismui. Tačiau Izraelio vadovai teigia, kad Pietų Afrikos kaltinimai iškreipia genocido reikšmę ir konvencijos tikslą.

Jų teigimu, tinkamesnė byla galėtų būti iškelta „Hamas”, tarptautiniu mastu įvardytai teroristinei organizacijai, kuri yra Izraelio karinės kampanijos Gazos ruože taikinys.

„Nėra nieko žiauresnio ir absurdiškesnio už šį teiginį”, – antradienį pareiškė Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas. „Iš tikrųjų mūsų priešai, „Hamas”, savo chartijoje ragina sunaikinti ir Izraelio valstybę, vienintelę nacionalinę žydų tautos valstybę.”

Buvusi Izraelio teisingumo ministrė Ajelet Šaked (Ayelet Shaked) kaltinimus genocidu pavadino „kraujo šmeižtu” – nuoroda į šimtmečių senumo antisemitinį tropą, kad žydai žudo nežydų kūdikius, norėdami išgerti jų kraujo, – ir tvirtino, kad PAR vyriausybė naudojasi šia byla siekdama nukreipti savo visuomenės dėmesį nuo savo šalies vidaus problemų.

Tarptautinis Teisingumo Teismas sprendžia ginčus tarp valstybių, o pirmieji Izraelio bylos posėdžiai vyks ketvirtadienį ir penktadienį Hagoje.

Dėl šios bylos į viešumą iškilo daugelyje besivystančių pasaulio šalių paplitęs Izraelio karo veiksmų pasmerkimas. Gruodžio mėnesį JT Generalinė Asamblėja priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurią pasiūlė Arabų grupė ir Islamo bendradarbiavimo organizacija ir kurioje raginama nutraukti ugnį, o Saugumo Taryba priėmė įpareigojančią rezoliuciją, kurią taip pat parėmė arabų šalys ir kurioje raginama teikti daugiau humanitarinės pagalbos.

Gruodį Pietų Afrika pateikė teismui 84 puslapių prašymą, kuriame išdėstė savo reikalavimus ir citavo Izraelio pareigūnų pareiškimus, kurie, pasak jos, „yra akivaizdus tiesioginis ir viešas genocido kurstymas, kuris liko nepatikrintas ir nenubaustas”.

Izraeliečiai nurodė, kad kai kurie Pietų Afrikos Respublikos pateikti įrodymai yra menkaverčiai. Tarp pavyzdžių yra Izraelio popžvaigždės Eyalo Golano (Ejal Golan) komentaras televizijos interviu, kuriame jis sakė, kad Izraelis turėtų „ištrinti” Gazos ruožą.

Vėlai antradienį paskelbtame pareiškime Izraelio generalinis prokuroras ir valstybės prokuroras teigė, kad bet kokie raginimai tyčia pakenkti civiliams gyventojams gali būti prilyginami baudžiamajam nusikaltimui – kurstymui. „Šiuo metu Izraelio teisėsaugos institucijos nagrinėja keletą tokių atvejų”, – priduriama pareiškime.

Pietų Afrikos gyventojai jau seniai užjaučia Palestinos žmones, jų gyvenimą Gazos ruože ir Vakarų krante okupacijos sąlygomis prilygindami priespaudai, patirtai apartheido metu. Nelsonas Mandela aiškiai išreiškė šį ryšį, 1997 m. sakydamas kalbą: „Mes per gerai žinome, kad mūsų laisvė nėra visiška be palestiniečių laisvės.”

Pasak šalies teisingumo ministro Ronaldo Lamolos, kuris Hagoje vadovaus delegacijai, Pietų Afrikos Respublikos ieškinys grindžiamas šiomis nuotaikomis. „Tikrai manome, kad tokiai valstybei kaip Pietų Afrika, kuri patyrė apartheido diskriminaciją, svarbu tvirtai palaikyti Palestinos žmones”, – sakė jis viename interviu.

Izraelis savo ruožtu teigia, kad jis nepasirinko karo, bet buvo priverstas į jį įsitraukti po to, kai spalio 7 d. „Hamas” surengė tarpvalstybinį išpuolį prieš jį. Izraelio valdžios institucijų duomenimis, per šį išpuolį žuvo apie 1 200 žmonių, daugiausia civilių, ir tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi diena per visą 75 metų Izraelio istoriją, o žydams – nuo Holokausto laikų. Daugiau kaip 100 iš 240 spalio 7 d. paimtų belaisvių vis dar laikomi Gazoje.

JT pranešėjai pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad „Hamas” vykdytas siautėjimas, kurio metu buvo žudoma, imami įkaitai, prievartaujama ir žalojama, gali būti laikomas karo nusikaltimais, o atsižvelgiant į jų mastą – galbūt ir nusikaltimais žmoniškumui.

Galutinis sprendimas gali būti priimtas per kelerius metus, tačiau Pietų Afrika ragina teismą skubos tvarka įpareigoti Izraelį nedelsiant nutraukti karinę operaciją.

„Viskas, ką Pietų Afrika turi padaryti, kad gautų nutartį dėl laikinųjų priemonių, – įtikinti teismą, kad jos kaltinimas genocidu yra „tikėtinas”, – sakė Williamas Schabas, buvęs JT tyrimo komisijos dėl Izraelio karinių operacijų Gazos ruože 2014 m. pirmininkas, kuris yra tarptautinės teisės profesorius Londono Middlesexo universitete.

Profesorius V. Schabas sakė, kad Pietų Afrika kol kas pateikė tik „savo bylos skeletą”, o kol surinks visus įrodymus, praeis keli mėnesiai. „Tik tada galėsime iš tikrųjų įvertinti visą Pietų Afrikos bylos stiprumą”, – sakė jis.

Teismo sprendimai paprastai yra privalomi, tačiau jis neturi daug priemonių priversti juos vykdyti. 2004 m. teismas paskelbė neįpareigojančią nuomonę, kad Izraelio saugumo užtvaros statyba okupuoto Vakarų kranto teritorijoje yra neteisėta ir kad ji turi būti išardyta. Po dvidešimties metų sienų ir tvorų sistema tebestovi.

Net jei Izraelis įvykdytų įsakymą, „Hamas”, kuriam negalioja karo įstatymai, nebūtų priverstas nutraukti kovos.

Izraelio kariuomenė tvirtina, kad karą vykdo pagal tarptautinę teisę. Pareigūnai atkreipia dėmesį į milijonus įvairiais būdais siunčiamų pranešimų, kuriais Gazos civiliams gyventojams prieš bombardavimus siūloma evakuotis į saugesnes vietoves, ir sako, kad nuolat stengiasi padidinti į Gazą patenkančią pagalbą.

Jų teigimu, žuvusiųjų skaičius Gazoje iš dalies susijęs su tuo, kad „Hamas” naudoja gyvenamąsias zonas ir civilinius pastatus, įskaitant mokyklas ir ligonines, atakoms rengti, ginklams laikyti ir kovotojams slėpti.

Vyriausiasis kariuomenės atstovas spaudai kontradmirolas Danielis Hagari kategoriškai atmetė kaltinimus genocidu ir sakė, kad teismas turėtų sutelkti dėmesį į tai, kaip spalio 7 d. prasidėjo karas. „Mes buvome tie, kurie buvo išžudyti”, – sakė admirolas Hagari.

Izraelyje byla nagrinėjama aukščiausiu lygiu. Vyriausybė paskyrė vieną žymiausių šalies teisininkų Aharoną Baraką (Aharon Barak) ad hoc teisėju, kuris jos vardu prisijungs prie teismo. (Kad būtų galima nagrinėti Gazos Ruožo bylą, įprasta 15 teisėjų kolegija bus išplėsta iki 17, o kiekviena šalis skirs po vieną papildomą teisėją).

J. Barakui buvo paskirta ši užduotis, nors praėjusiais metais jis kritikavo Izraelio dešiniojo sparno vyriausybę dėl planuojamos teismų sistemos pertvarkos. Į pensiją išėjęs Izraelio Aukščiausiojo Teismo pirmininkas J. Barakas yra Holokaustą išgyvenęs asmuo, kuris dar būdamas berniukas pabėgo iš nacių okupuotos Lietuvos.

Izraelio teisininkų komandai Hagoje vadovaus Malcolmas Shaw, britų ekspertas, pasirinktas dėl savo patirties nagrinėjant bylas Pasaulio teisme. Pietų Afrikos komandai vadovaus Džonas Dugardas (John Dugard), labai vertinamas tarptautinės teisės mokslininkas ir buvęs Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas žmogaus teisių okupuotose palestiniečių teritorijose klausimais.

Pareiškime „Hamas” pasveikino Pietų Afrikos Respublikos sprendimą iškelti bylą ir paragino „visas šalis kompetentingiems nacionaliniams ir tarptautiniams teismams pateikti panašias bylas ir prašymus, nukreiptus prieš šį nacistinį darinį”, turėdama omenyje Izraelį.

Jungtinės Valstijos, svarbiausia Izraelio sąjungininkė, pasmerkė Pietų Afrikos prašymą. Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby ją apibūdino kaip „nepagrįstą, neproduktyvią, visiškai neturinčią jokio faktinio pagrindo”.

Nors Pietų Afrikos vyriausybė tvirtina, kad siekia sustabdyti genocidą, analitikai teigia, kad pareigūnus veikiau paskatino vidaus ir diplomatinis politinis spaudimas.

Per dvejus metus, kai Rusija tęsė savo karą Ukrainoje, Pietų Afrikos Respublika energingai priešinosi Rusijos, kuri yra itin svarbi sąjungininkė, pasmerkimui. Laikydamiesi tokios pozicijos Pietų Afrikos pareigūnai dažnai atkreipdavo dėmesį į, jų teigimu, dvigubus standartus: Jie teigė, kad Amerikos pareigūnai reikalavo remti Ukrainos suverenitetą, tačiau mažai dėmesio skyrė Palestinos reikalavimams.