infa.lt

foto: Hani Mohammed / AP

Husiams stabdant pasaulio laivybą savo išpuoliais, – daug kam kyla klausimai – kas tie husiai ir kokiu būdu iki šiol mažai kam žinoma kovotojų grupuotė sugebėjo sutrikdyti apie 20% pasaulio laivybos, apie ką pranešė JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas. Apie tai, kaip Jemene susikūrė husių grupuotė ir jos kovą dėl valdžios – trumpa „Kommersant” apžvalga.

Kaip Jemene susikūrė husių grupuotė ir kaip jie kovojo dėl valdžios – Kas tokie yra husiai

Husiai („Houthis”) – yra šiitų musulmonų grupė, išpažįstanti Zaydite madhab – vieną iš dešiniojo sparno islamo mokyklų. Jie daugiausia gyvena Jemeno šiaurėje. Įvairiais vertinimais, jų skaičius gali siekti iki trečdalio šalies gyventojų (iš viso Jemene gyvena apie 31 mln. žmonių).

Nuo 2015 m. pradžios, užėmę Jemeno sostinę Saną ir įsteigę Revoliucinę tarybą, yra de facto valdančioji Jemeno organizacija. Grupuotė pavadinta savo įkūrėjo ir buvusio lyderio Husseino al-Husi, kurį 2004 m. rugsėjį nužudė Jemeno kariuomenė, vardu. Vadovu tapo jo brolis Abdel-Malik al-Husi.

Husiai įsitikinę, kad Korano neleidžiama interpretuoti (reikia suprasti pažodžiui) ir jame yra viskas, ko reikia musulmoniškos visuomenės struktūrai. Jie teigia ginantys savo religiją nuo sunnizmo ir salafizmo įtakos, o savo šalį – nuo išorės agresijos.

Manoma, kad „Houthis” naudojasi slapta karine ir finansine Irano ir jo sąjungininkų – Libano judėjimo „Hezbollah” – parama.

Kaip husių judėjimas kovojo dėl valdžios Jemene

2009 m. Saudo Arabijos valdžios institucijos paskelbė remiančios Jemeno vyriausybę. Husių sukilimas buvo numalšintas. Susirėmimai tęsėsi, kol 2010 m. buvo pasirašytas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.

2011 m. per mitingus prieš prezidento Ali Abdullah Saleh režimą judėjimui pavyko išplėsti savo įtaką šalies šiaurėje. Houthis vedė ginkluotą kovą ne tik prieš vyriausybę, bet ir prieš kitas grupuotes. Pavyzdžiui, judėjimu al-Islah, Hashed genčių konfederacija ir kitomis.

2014 m. rugpjūtį kai kuriose Jemeno dalyse husių judėjimas surengė masines demonstracijas prieš subsidijų naftos produktams sumažinimą, dėl kurio išaugo benzino kainos. Rugsėjo viduryje grupuotė užėmė kelis Jemeno sostinės Sanos rajonus.

2014 m. rugsėjo 21 d., dalyvaujant Jungtinėms Tautoms, buvo pasirašytas husių ir šalies valdžios institucijų taikos susitarimas. Viena iš jo sąlygų buvo Mohammed Basindwa vyriausybės atsistatydinimas. Jemeno ministro pirmininko postas buvo pasiūlytas Ahmedui Awadui bin Mubarakui, tačiau jis atsisakė dėl husių grasinimų.

2014 m. spalio 13 d. grupei pritarus vyriausybės vadovu tapo Khaledas Mahfouzas Bahahas. Nepaisant susitarimo, husių grupuotė toliau tęsė kovą. 2014 m. lapkričio 8 d. JT Saugumo Taryba įvedė sankcijas grupuotės kovinio sparno „Ansar Allah” lyderiams.

2015 m. sausio 19 d. husiai užpuolė Ministro Pirmininko Khaledo Mahfouzo Bahah kortežą, tada užėmė saugumo tarnybų pastatą ir prezidento rezidenciją Sanoje. Valstybės vadovas Abd-Rabbu Mansour Hadi ir Ministras Pirmininkas Khaled Mahfouz Bahah atsistatydino ir jiems buvo skirtas namų areštas. 2015 m. vasario 6 d. husiai paskelbė paleidžiantys parlamentą.

Jie pristatė konstitucinę deklaraciją, kurioje numatoma šalyje įsteigti pereinamojo laikotarpio tarybą. Vasario 15 d. JT Saugumo Taryba priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad judėjimas paleistų valstybinių struktūrų atstovus ir grįžtų prie derybų stalo.

2015 m. vasario 21 d. husių judėjimas paleido prezidentą Abd-Rabbu Mansour Hadi. Jis atvyko į Adeno miestą ir paskelbė, kad toliau vadovaus šaliai ir neketina palikti pareigų. Šabvos provincijos gentys stojo prezidento pusėn. 2015 m. kovo 16 d. husiai paleido ministrą pirmininką Khaledą Mahfouzą Bahahą ir kitus vyriausybės narius.

2015 m. kovo 25 d. šalies Užsienio reikalų ministerija paragino arabų monarchijas įvesti bendrų karinių pajėgų „Peninsula Shield”, suformuotų globojant Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybai, kontingentą kovai su husių judėjimu Jemene.

Invazijoje dalyvavo Saudo Arabija, Bahreinas, Kuveitas, Jordanija, Sudanas, Senegalas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Egiptas, Kataras ir Marokas. Invaziją rėmė JAV, Jungtinė Karalystė ir Pakistanas.

2015 m. balandžio 21 d. paskelbta apie karinės koalicijos operacijos Jemene pabaigą. Buvo pradėta antroji operacija, kuria siekta atkurti Jemeno kariuomenę ir baigti su sukilėliais. Nepaisant to, koalicijos oro pajėgos ir toliau vykdė masinius oro smūgius, o kovos tęsėsi.

2016 m. birželio 3 d. JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas įtraukė koaliciją į juodąjį sąrašą dėl vaikų teisių pažeidimų per invaziją į Jemeną. Tačiau po Saudo Arabijos spaudimo koalicija buvo išbraukta iš šio sąrašo. 2016 m. birželį apie pasitraukimą iš Jemeno paskelbė Jungtiniai Arabų Emyratai, o spalį  ir Egiptas.

2016 m. rugpjūčio 6 d. husių judėjimas įsteigė Jemeno aukščiausiąją politinę tarybą, kuri veikia iki šiol. Tačiau kitos valstybės jos nepripažino.

2017 m. JT vėl įtraukė koaliciją į juodąjį sąrašą dėl vaikų žudymo. Tais pačiais metais Kataras buvo pašalintas iš jos narių už tai, kad Jemene rėmė „Al Qaeda” ir „Islamo valstybę”  ir bendradarbiavo su sukilėliais.

2020 m. birželį JT generalinis sekretorius António Guterresas išbraukė Saudo Arabijos koaliciją iš juodojo sąrašo.

2021 m. vasario 4 d. JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie JAV paramos koalicijai nutraukimą.

Kariniai veiksmai tarp husių ir jų priešininkų kartu su Saudo Arabijos koalicija tebevyksta iki šiol.