infa.lt

© infa.lt

Kai kurios Rytų stačiatikių bažnyčios, pavyzdžiui, Rusijos, Serbijos, Gruzijos ir kitos, laikosi senovinio Julijaus kalendoriaus, kuris 13 dienų atsilieka nuo Grigaliaus kalendoriaus, naudojamo katalikų ir protestantų bažnyčiose, taip pat daugelyje pasaulietinio pasaulio šalių.

Ukrainoje, kur Kalėdos tradiciškai buvo švenčiamos sausio 7 d., šis daugiau bažnytinis klausimas karo ir skilimo laikais įgavo politinį aspektą. Ukrainos vyriausybė Kalėdomis paskelbė gruodžio 25-ąją , siekdama įtvirtinti nacionalinį identitetą ir kultūrinę nepriklausomybę nuo Rusijos, atsiribodama nuo vėlesnės datos, praneša „The Indian Express” leidinys.

Kitos stačiatikių bažnyčios, įskaitant besilaikančias graikų tradicijos ir kai kurias Ukrainos bažnyčias, dabar Kalėdas švenčia tą pačią dieną kaip ir Vakarų bažnyčios.

Ar Kalėdų datos iš esmės skiriasi?

Techniškai – ne. Visi stačiatikiai sutaria, kad gruodžio 25 d. yra Kalėdos arba Kristaus gimimo šventė. Klausimas, ar gruodžio 25-oji sutampa su gruodžio 25-ąja, ar su sausio 7-ąja. Dėl šio klausimo reikia šiek tiek pasiaiškinti.

Senovės bažnyčia religines šventes nustatydavo pagal Julijaus kalendorių, tačiau per daugiau nei tūkstantmetį šis kalendorius vis labiau ėmė skirtis nuo Saulės metų.

XVI amžiuje popiežius Grigalius XIII patvirtino pataisytą, astronomiškai tikslų kalendorių, pavadintą jo vardu. Jis staiga paankstino kalendorių keliomis dienomis, kad kompensuotų prarastą laiką (tiesiogine prasme), ir įvedė tikslesnį keliamųjų metų skaičiavimą.

Protestantų bažnyčios, kaip ir pasaulietinės vyriausybės, ilgainiui pasekė katalikais ir priėmė šį kalendorių.©