infa.lt

Valerijus Zalužnas | „Telegram” nuotr.

Ukrainai ruošiantis tretiesiems karinės konfrontacijos su Rusija metams, jai reikia gerokai daugiau karių.

Tačiau, atsižvelgiant į smarkiai neigiamos visuomenės reakcijos riziką, žmonių verbavimo į šalies ginkluotąsias pajėgas užduotis tapo itin jautriu klausimu, kurį Ukrainos politiniai lyderiai ir aukščiausi šalies kariuomenės vadai visomis išgalėmis stengiasi permesti vieni kitiems, praneša „Financial Times” leidinys.

Atrodo, kad nė vienas iš jų nenori prisiimti visos atsakomybės už šimtų tūkstančių ukrainiečių, kurių dauguma nenori dalyvauti sunkiame ir varginančiame kariniame konflikte, šaukimą į kariuomenę.

Ginčas prasidėjo gruodžio 19 d., kai per metų pabaigos spaudos konferenciją prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės vadovybė pareikalavo, jog į karinę tarnybą būtų pašaukta 450-500 tūkst. žmonių. Ir šis jo pareiškimas pasirodė esąs gana reikšmingas dviem aspektais.

Pirma, Zelenskis įvardijo konkrečius skaičius. Nuo pat Rusijos karinės invazijos pradžios 2022 m. vasarį, Ukrainos valdžia laikė paslaptyje duomenis apie pašauktųjų ir savanoriškai į kariuomenę įstojusių asmenų skaičių. Ji taip pat slėpė žuvusiųjų skaičius.

Antra, V.Zelenskis pabrėžė, kad tai buvo būtent aukščiausiosios karinės vadovybės prašymas, kurio prezidentas dar neįvykdė. Prieš duodamas sutikimą pašaukti tiek daug žmonių, jis norėjo iš vadovybės gauti išsamią informaciją apie tai, kodėl reikia tiek daug kovotojų ir kaip tai paveiks karių rotaciją fronto linijoje.

„Noriu detalių”, – pareiškė jis. – Tai labai rimtas skaičius.”

Ukrainos vyrams nuo 18 iki 60 metų šiuo metu draudžiama išvykti iš šalies ir jie privalo registruotis karinės įskaitos centruose. Tačiau pagal galiojančias taisykles į karinę tarnybą gali būti šaukiami tik 27 metų ir vyresni vyrai.

Gruodžio mėnesį buvo paskelbtas įstatymo projektas, kuriuo šis amžius mažinamas iki 25 metų, nes mobilizaciją reglamentuojančios taisyklės yra parlamento rankose.

Tačiau V.Zelenskio partija „Liaudies tarnas”, regis, nenori prisiimti atsakomybės už įstatymo projekto rengimą. Jos deputatams buvo įsakyta nekomentuoti įstatymo projekto detalių ir visus žurnalistų klausimus nukreipti į šalies karinę vadovybę, pranešė laikraštis „Ukrainska pravda”.

Kitą dieną po to, kai buvo paskelbtas įstatymo projektas dėl šaukiamojo amžiaus mažinimo, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui, generolui Valerijui Zalužniui teko jį ginti savo interviu televizijai metu, taip pat pirmojoje spaudos konferencijoje nuo 2022 m. vasario.

Iki tol Valerijus Zalužnas dažniausiai stengėsi būti nepastebimas ir vengė žiniasklaidos dėmesio, nors būta ir išimčių. Pavyzdžiui, lapkritį interviu žurnalui „Economist” jis sakė, kad karinis konfliktas „pasiekė aklavietę” – žodis, kuris vyriausybės sluoksniuose tapo tabu ir įsiutino prezidentą.

Bandydamas paaiškinti būtinybę sumažinti šaukimo į kariuomenę amžių, Zalužnas teigė, kad ginkluotosioms pajėgoms reikia daugiau vyrų ir kad jie dalyvavo rengiant naująjį įstatymo projektą, tačiau pabrėžė, kad jis pats nėra atsakingas už visas jo detales.

Paklaustas apie Zelenskio išsakytą 450 000-500 000 skaičių, generolas atsakė, kad jis „nepateikė jokių prašymų dėl kokio nors skaičiaus” karių. Pasak jo, bet kokių skaičių atskleidimas prilygsta karinės paslapties atskleidimui.

Jis taip pat bandė pabrėžti, kad ginkluotosios pajėgos neturi nieko bendra su įstatymo projekto nuostatomis dėl užsienyje gyvenančių ukrainiečių šaukimo į kariuomenę ir dėl griežtesnių bausmių vengiantiems šaukimo įvedimo. Jis aiškino, kad šiuos klausimus turėtų spręsti įstatymų leidėjai.

„Mes esame kariuomenė ir turime kariauti, o ne kištis į civilių gyvenimą”, – pridūrė jis.

Pasak Kijevo demokratinių iniciatyvų fondo atstovės Marijos Zolkinos, Zalužnas turėjo kalbėti, kad paaiškintų mobilizacijos kampaniją, nes „politinė valdžia bando atsiriboti nuo šio žingsnio ir perkelti atsakomybę už jį karinei vadovybei”.

Kaltinti kariuomenę dėl galimai nepopuliaraus žingsnio buvo „pražūtinga ir neteisinga”, socialiniame tinkle „X” parašė Zolkina.

V. Zelenskio ir  vyriausiojo Ukrainos kariuomenės vado santykiai buvo įtempti dar prieš rudenį, kai nepavykus Ukrainos pajėgų kontrpuolimui pasklido gandai apie neišvengiamą generolo atstatydinimą. Kai kurių karininkų teigimu, ateityje galima tikėtis didelių jųdviejų nesutarimų dėl strategijos ir taktikos.

Tačiau kai kurie Zelenskio aplinkos nariai Valerijų Zalužną, turintį didelį populiarumą tarp paprastų ukrainiečių, mato kaip potencialų politinį varžovą.

Įtikinti šalies gyventojus masinio šaukimo į kariuomenę būtinybe, kad būtų galima tęsti išsivaduojamąjį karą, bus nepaprastai sunku.

Net toks autoritarinis lyderis kaip Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ilgus mėnesius vengė priimti sprendimą dėl masinės mobilizacijos, kol nesėkmės fronto linijose privertė jį žengti šį žingsnį 2022 m. rudenį.

Volodymyro Zelenskio noras pasidalyti atsakomybės už naująją mobilizacijos bangą naštą su aukščiausiais šalies karo vadais rodo, kad 2024 m. bus dar sunkesni tiek fronte, tiek vidaus fronte, reziumuoja „Financial Times”.