infa.lt

CNN vaizdo įrašo kadras

Pirmąją Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikimo dieną Viktoras Orbanas ir netikėtai nusileido, ir, prognozuotai, pasipriešino..

ES vadovai ketvirtadienį susitarė pradėti stojimo į ES derybas su Kijevu, žengdami žingsnį Ukrainos integracijos į Europos projektą link, apeidami Vengrijos ministrą pirmininką, rašo „Politico” leidinys.

Tačiau ES vadovams nepavyko susitarti dėl 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketo, kurį vetavo Viktoras Orbanas ir dėl pakartotinių derybų dėl bendro ES biudžeto.

Šis sprendimas buvo atidėtas iki sausį įvyksiančio neeilinio vadovų susitikimo, pirmosios aukščiausiojo lygio susitikimo dienos pabaigoje žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

„Dvi nuolaidos per vieną aukščiausiojo lygio susitikimą buvo per daug V.Orbanui, kad jas būtų galima sėkmingai parduoti namuose Vengrijoje”, – sakė vienas pareigūnas, informuotas apie derybas.

Nyderlandų Ministras Pirmininkas Markas Rutte ankstų penktadienio rytą žurnalistams sakė tikįs, kad sausį bus pasiektas susitarimas dėl biudžeto.

Pirmąją aukščiausiojo lygio susitikimo dieną, netikėtai, iš anksto susitaręs, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pasiūlė V. Orbanui išeiti iš posėdžių salės, kad vadovai galėtų techniškai priimti vienbalsį sprendimą jam nedalyvaujant.

„Tokia maža šalis kaip Vengrija politiškai negalėjo daug padaryti, kad iš tikrųjų pasipriešintų tokiam svarbiam sprendimui”, – sakė vienas ES diplomatas.

Nors jo pasitraukimas leido ES vadovams uždegti Ukrainai žalią šviesą, tai nesutrukdė V. Orbanui po to viešai peikti susitarimą, pareiškus, kad Vengrija „nenorėjo būti šio blogo sprendimo dalimi!” ir jame nedalyvavo.

Jau daugelį metų ES sprendžia, kaip elgtis, kai V. Orbano vyriausybė konfliktuoja su Europos institucijomis ir stengiasi mažinti teisinės valstybės principą bei žiniasklaidos laisves šalies viduje.

Kai Briuselis sustabdė ES lėšų skyrimą Vengrijai, V. Orbanas, siekdamas išgauti nuolaidų, pasinaudojo veto teise Europos Vadovų Taryboje.

Tačiau, matyt, ketvirtadienį Vengrijos lyderis pats savanoriškai atsisakė balsuoti dėl Ukrainos.

ES vadovai ir diplomatai neigė suteikę V. Orbanui kokias nors nuolaidas už tai, kad jis svarbiu momentu paliktų salę.

Tačiau šios savaitės pradžioje Europos Komisija atblokavo 10,2 mlrd. eurų įšaldytų ES sanglaudos fondų lėšų, skirtų Vengrijai, ir Komisija tvirtino, kad šis žingsnis nesusijęs su V. Orbano grasinimais blokuoti Ukrainos stojimo į ES procesą.

Dėl šio žingsnio pasigirdo daug kritikos ne tik iš Europos Parlamento, bet ir iš kitų šalių.

Nors ES vadovai įveikė pirmąją kliūtį Ukrainos kelyje į Europos Sąjungą, Orbano atsitraukimas neužtikrina, kad Kijevui bus leista įstoti į ES klubą.

Vengrija vis dar gali įsikišti į daugelį (kelias dešimtis) likusių žingsnių, kuriems reikia vienbalsiškumo, ir juos užblokuoti. Taip pat savų priežasčių nesutikti gali atrasti kitos šalys.

„Tai bus gryna agonija ir tikriausiai atsilieps mums visiems”, – sakė vienas ES pareigūnas.

„Tačiau bent jau šiam kartui mes įveikėme kliūtį, nors ir šiek tiek siurrealistiniu būdu”.