infa.lt

FB nuotr.

„Aštuoni iš dešimties Lietuvos gyventojų patiria seksualinį smurtą“, – skelbia leidinių antraštės ir ragina kuo greičiau priimti Stambulo konvenciją. T.y. tą „daiktą“ su visomis socialinėmis lytimis, kurių yra neaišku kiek (bent jau mūsų švietimo ministras nežino).

Tokius „šiurpius“ faktus, anot straipsnių autorių, atskleidė vienas labai rimtas tyrimas, kuriame net 77% šalies gyventojų teigia, kad yra nukentėję nuo seksualinio priekabiavimo.

(Dabar jau nebežinau, apie ką čia konkrečiai kalbama: apie seksualinį priekabiavimą ar apie seksualinį smurtą – mat antraštė teigia vienaip, straipsnio turinys – kitaip).

Tyrimas yra šventa. Informacinė – propagandinė erdvė Stambulo konvencijos stūmimui – taip pat šventa.

Bet štai internautai pasimetę, mat nebežino, kaip suskaičiuoti ne tik lyčių, bet ir priekabiautojų bei jų aukų kiekius.

Taigi, esminis matematinis uždavinys: jei 8 iš 10 patiria seksualinį smurtą/ priekabiavimą, tai kas tada prie jų priekabiauja? Ar tie likę 2, prie kurių niekas nepriekabiauja?

Vadinasi Lietuvoje vienas priekabiautojas priekabiauja prie keturių priekabiaujamų? Ir čia tik tuo atveju, jei Lietuvoje gyvena vien priekabiautojai ir priekabiaujami ir kitokių normalų seksualinį gyvenimą gyvenančių žmonių nėra.

Bet jei, pavyzdžiui, aš pati prie nieko nepriekabiauju ir niekas nepriekabiauja prie manęs, tai kas tada vietoje manęs priekabiauja prie tų keturių, prie kurių turėčiau pagal statistiką priekabiauti aš?

Vadinasi kažkas turėtų priekabiauti už mane ir jau ne prie keturių, o prie aštuonių priekabiaujamų?

O jei dar iš statistikos atmestume visas bobutes, prie kurių jau vargu ar kas priekabiauja, o jos pačios priekabiauja nebent prie savo stiklinėje užmerktų dantų, tai kas tada gaunasi?

O gaunasi tai, kad Lietuvoje yra keletas siaubingų priekabiautojų/smurtautojų, kurie vienu metu gali priekabiauti prie kelių šimtų priekabiaujamų.

O kodėl tada policija apie juos nieko nežino? Ir kaip čia mums šiuo atveju padės ta Stambulo konvencija su visomis savo 72 socialinėmis lytimis?

O gal tie priekabiaujamieji priekabiauja vienas prie kito, t.y. tarpusavyje? Pavyzdžiui, lyginėmis savaitės dienomis Petras priekabiauja prie Jono, nelyginėmis – Jonas priekabiauja prie Petro. Sekmadienis – priekabiavimo išeiginė. Bet ir vėl: kaip šiuo atveju mums pagelbės Stambulo konvencija?

Beje, aš tiksliai ir nežinau, kas yra tas priekabiavimas. Gali būti, kad prie keletą dienų net ir pačiai teko seksualiai priekabiauti prie svetimo vyro.

Tą kartą apturėjau situaciją, kai su aukštakulniais teko nulipti apledėjusiais laiptais netoli Vilniaus centro.

Taigi tą kartą šalia pasitaikiusiam svetimam vyrui įžūliai įsikabinau į parankę ir iškėliau ultimatumą: arba tu man ištiesi pagalbos ranką arba aš tiesiog nudardėsiu žemyn prieš pat tavo nosį.

Jeigu šią situaciją galima pavadinti priekabiavimu, tada minėtoji statistika „aštuoni iš dešimties“ gali būti teisinga.

Ypač dabar, kai Vilniaus miestas taupo pinigus smėliui ir druskai tam, kad galėtų labiau finansuoti tas visas lyčių lygybių/galimybių ir „kovų prieš priekabiavimą“ kontoras.

Bet ir vėl bėda: jeigu bus prastumta ta nelemta Stambulo konvencija, tai kaip aš tada su smailais aukštakulniais nulipsiu nuo apledėjusių Vilniaus laiptų?

Pirmą kartą šis įrašas paskelbtas jo autorės asmeninėje „Telegram” paskyroje.