infa.lt

AFP PHOTO / JANEK SKARZYNSKI

Iki metų pabaigos Lenkijos vyriausybė planuoja įteisinti specialias rinkliavas už užsieniečių darbininkų įdarbinimą. Konkrečiai – už ukrainiečius gastarbaiterius, skaitlinga banga plūstelėjusius į šalį. Žinia pastariesiems sukėlė paniką, – mat ukrainiečio sezoninio darbininko likimas Lenkijoje ir be to nepavydėtinas. Daugelis tiesiai kalba apie „vergiją pas ponus“, rašoma vesti.lv portale.

Kol patys lenkai masiškai išvyksta uždarbiauti į Vakarų Europą, jų vietas tėvynėje užima ukrainiečiai. Tik per 2016 metus Varšuva išdavė 1 milijoną 267 tūkstančius vizų. Iš jų 650 tūkstančių – tai leidimas atvykti su teise dirbti Lenkijos teritorijoje.

Tokia padėtis patinka toli gražu ne visiems. Nuo birželio pradžios įvesti apribojimai įdarbinimo agentūroms: užsienio darbuotojų samdos laikas neturi viršyti 18 mėnesių.

O dabar prieita ir iki „mokesčio už ukrainiečius“, tiksliau, įstatymo apie fiksuotą mokestį už užsieniečio sezoninio darbuotojo įdarbinimą. Manoma, jog šis mokestis sudarys maždaug 300 zlotų (apie 70 €u) per mėnesį.

Pasak Lenkijos ministrų kabineto spec-komisijos vadovo Henryk Kowalczyk, koordinuojančio įstatymo projekto darbą, „mokestis už gastarbaiterius palies šimtus tūkstančių žmonių“. Greičiausiai, jis bus pradėtas rinkti nuo sekančio sezono.

Tikimasi pasiekti du tikslus iškart: papildyti valstybės iždą ir išspręsti užsieniečių darbininkų registracijos problemą, kas, pasak Kowalczyko, „svarbu nacionaliniam saugumui“, ypač turint omenyje laukiamą bevizį režimą. „Mes nežinome kiek žmonių išvyko, o kiek liko dirbti“, – skundžiasi Henryk Kowalczyk. Iš tiesų, Lenkijos valdžios organai nuolatos išaiškina ir išlydi iš šalies ukrainiečius, dirbančius be reikalingo apiforminimo, tačiau jų skaičius nuo to nemažėja.

„Lenkijoje yra milžiniškas, šokiruojantis ukrainiečių gastarbaiterių skaičius! Bet kuriame restorane, taksi, parduotuvėje, viešbutyje – patvirtina verslininkas Jevgenij Černiak. – Kalbėjausi su daugeliu, sako, jog ukrainiečiai darbuotojai vertinami. Jie nepretenzingi, profesionalūs, dirba už kur kas mažesnį atlyginimą, nei bet kuris lenkas. Jiems vietos valdžia čia pat sugalvojo leidžiančius dirbti dokumentus, net mokesčius daugelis jau moka Lenkijoje. Persiveža paskui save šeimas, vaikus atiduoda mokyti į lenkų mokyklas“.

♦ Ukrainiečiai darbo migrantai gelbėja Lenkiją nuo ekonominės katastrofos, tuoj gelbės ir Lietuvą?

Pagal Černiak apskaičiavimus, tik per pastaruosius keletą metų į Lenkiją persikraustė apie 5-6 milijonai Ukrainos piliečių.

Apie 43% gastarbaiterių eina dirbti į statybas ir remonto darbus, 23% – žemės ūkio darbus, 10% dirba namų darbus, 8% prižiūri pagyvenusius žmones, invalidus arba vaikus, teigiama sociologinės grupės „Reiting“ tyrimo dokumentuose.

Kalbant apie atlyginimų dydžius, Ukraina Lenkijai ne konkurentė. „Lenkijoje ukrainiečiai uždirba vidutiniškai 15-20 tūkstančių grivnų. Slaugės gauna minimalų atlyginimą – 12 tūkstančių grivnų. Daugiau mokama tolimųjų reisų vairuotojams – 30-40 tūkstančių grivnų.

Siūlomos porceliano tapymo rankomis ir pakuotojų, girininkų, tolimųjų reisų vairuotojų ir kitų specialybių darbų vakansijos. Daug darbo yra prie konvejerių ir siuvėjoms“, – pasakoja turinio ekspertė tinklapyje rabota.ua Tatjana Paškina.

Dauguma ukrainiečių sezoninių darbininkų važiuoja į Lenkiją beviziu režimu kaip turistai. Tačiau tam, kad pasiliktų ilgiau, nei trims mėnesiams, gauna darbo leidimus jau vietose. „Šis būdas pusiau legalus, tačiau lenkai nenori prarasti darbo jėgos, todėl reikalui prispyrus gelbėja savo darbuotojus. Iš vienos pusės, korupcijos Lenkijoje niekas dar neatšaukė, o iš kitos, gastarbaiterių tiek daug, jog patikrinti visų darbo inspekcija tiesiog fiziškai nespėja. O ir namo, į tėvynę siunčia jau tik tada, kai jau yra labai nusižengę – padarę kokius nors teisės pažeidimus, pavyzdžiui“, – pastebi „Darbo solidarumas“ profesinės sąjungos pirmininkas Vitalij Machinko.

Ukrainiečiai Lenkijoje yra periodiškai banaliai mušami: vietiniams lenkams nepatinka užsienio svečių antplūdis, mažinantis kainas darbo rinkoje. Ryšium su tuo Lenkijos valdžia pereitais metais parengė pataisas, pasak kurių, užsienio sezoniniai darbininkai turi uždirbti tiek pat, kiek ir kiti tos atšakos darbuotojai. Nesunku atspėti, jog vietoje to, kad padėtų užsieniečiams šis įstatymas rimtai jiems pakenkė – lenkų fermeriai prarado stimulą imti į darbą ukrainietį, jeigu jau jam reikia mokėti tokį pat atlyginimą kaip ir tautiečiui. Jei, žinoma, jie nesiimtų ėjimo nelegalaus darbo ir eksploatacijos keliu. Bet būtent šiais keliais ir einama.

Darbo rankos Lenkijai iš tiesų reikalingos. Pernai, lapkričio mėnesį verslininkų Sąjungos pirmininkas Cezaris Kazmerčakas (Cezary Kazmierczak) pareiškė, jog artimiausiais metais vyriausybė planuoja pritraukti į šalį 1 milijoną darbo migrantų – pirmoje eilėje ukrainiečių. „Mums nereikia užsiimti jų integracija, mokyti kalbos, spręsti būsto problemų, todėl, kad su visu tuo jie puikiausiai susidoroja patys. Ir Lenkijos vyriausybė tą puikiai supranta. Mes nenorime priimti migrantų iš Šiaurės Afrikos, kurie daugumoje atvejų nedirba“, – tvirtina lenkų verslininkas.

Tuo tarpu gastarbaiterių eksploatacijos sąlygos, kuriuos tiesiogiai išgręžia sausai, gąsdina. Pasak Olgos Barsukovos, dirbusios kadrų skyriaus vadove įmonėje, teikusioje darbo vietos paieškos užsienyje paslaugas, apie 60% ukrainiečių, išvykusių į Lenkiją nuo 2017 sausio, nesugebėjo atlaikyti vergiško darbo sąlygų ir sugrįžo namo.

Nors uždarbiauti pagrindinai vyksta iki 30 metų amžiaus jaunimas, net jų sveikata neatlaiko, tuo labiau, kad darbdaviai dažnai nepageidauja gastarbaiterių oficialiai apiforminti.

„Mano draugas išvyko ten, jis suprato, jog atlyginimas ne toks jau ir didelis, tačiau didesnis, nei Poltavoje. Ir jam žadėjo, jog tris mėnesius padirbs, tada jį legalizuos ir bus visai kitas atlyginimas… Jis ten nuvažiavo, didvyriškai atlaikė darbą dešrų fabrike. Jie turėjo normą – dešimt valandų per dieną, penktadieniais imdavo penkiolika valandų per dieną. Jeigu Ukrainoje dirbtų 12-15 valandų per dieną, tai galima uždirbti atlyginimą net didesnį, nei Lenkijoje“, – pasakoja Barsukova.

Ukrainietė, atidirbusi Lenkijoje „su obuoliais“, dalinasi savo atsiminimais: „Pirmieji vidinio kiemelio aukštai – sandėlių patalpos ir technikos garažai. O antrajame garažų aukšte – patalpos aptarnaujančiam personalui, tai yra mums. Apsilupusios sienos, nėra nei kabyklų, nei kėdžių, nei radiatorių. Dešimčiai žmonių nedideliame kambaryje mažytis radiatorius. Tai svarbu, nes neužilgo atėjo šalčiai. Vietoje matraco – kartonas, po juo tinklas. Dviejų aukštų gultai, o ne lovos,prie kurių aš pripratau hosteliuose. Man nušveitė net ne apklotą, o kažkokį ploną skurlį. Aš į tai pasakiau: „Apskritai lauke ruduo ir labai šalta. Aš sušalsiu. Man reikia kažko patogesnio – duokite man užklotą.“. Vietoje atsakymo perkreiptos lūpos, tačiau man davė seną matracą, purviną pagalvę, purviną, bet storą užklotą ir abejotino švarumo patalynę“.

„Pradžioje man buvo pasakyta, jog dienos norma – penkios didelės dėžės obuolių. Tai realu. Vienas žmogus teoriškai gali tai atlikti. Tačiau neužilgo man proceso metu paaiškino neskelbtas taisykles: tave įsakymo forma verčia pririnkti ne penkias dėžes, kaip buvo sutarta, o aštuonias-dešimt, nemokamai. Tam tave verčia labai greitai dirbti: keiksmais, riksmais, kartais pagaliu. Taip elgiasi prižiūrėtojai. Čia tik ukrainiečiai. Manęs asmeniškai nemušė, tačiau atviri keiksmai buvo. Jeigu pasiųstum prižiūrėtoją – būtum atleistas. O aš negaliu sau leisti būti atleista, todėl, kad privalau bent jau užsidirbti tam, kad apmokėčiau vizą ir kelionę atgal. Tenka tylėti ir daryti, kas sakoma“, – dalijasi karčia patirtimi moteris.

Pasak jos, visas atlyginimas išėjo apmokėti vizai ir kelionės išlaidoms: „Viskas susivedė į nulį. Dvi gyvenimo savaitės nuėjo nežinia dėl ko ir kam“. Ukrainiečius „apgyvendina, tiesiogine prasme, tvartuose“.

Sunkus darbas nesuteikia ukrainiečiams galimybės normaliai integracijai į lenkų visuomenę. Ukrainiečių interesų ratas apsiriboja maistu, darbu ir ir darbdavių gyvenimu. Jiems kelionė į Makdonaldą – šventė, nes ten brangu.

Mieli skaitytojai, jei manote, kad medžiaga, teikiama „infa.lt” buvo jums nors truputį naudinga, jūs galite prisidėti paremdami svetainę SMS ar kitu Jums patogiu būdu