infa.lt

Europos Komisija nenori, kad mažos šalys pačios turėtų savo branduolinę energetiką ir būtų nepriklausomos energijos apsirūpinimo atžvilgiu. Esą tarkitės su didžiosiomis, kurios jau turi branduolines elektrines, o jūs sau – statykitės vėjo, saulės energijos elektrines.

Lyg Estijoje būtų daug vėjo ir saulės visais metų laikais ir bet kuriuo paros metu. Greičiausiai, tokį pat atsakymą gautų ir Lietuva užsimaniusi pasistatyti branduolinę elektrinę. Bet Lietuva paklusniai stato vėjo elektrinių parką Baltijos jūroje.

Apie tai tarp eilučių rašo estų ERR leidinys.

Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson per JT klimato konferenciją Dubajuje sakė, kad daugiau kaip 120 šalių pritarė Europos Komisijos iniciatyvai, kad pasaulio energijos poreikiai būtų tenkinami tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių.

Simson naujienų laidai „Aktuaalne kaamera” sakė, kad ji nepritaria atominės elektrinės statybai Estijoje, siekdama paremti atsinaujinančiąją energiją, nes atsinaujinančiosios energijos gamybos disbalansą gali kompensuoti atominės elektrinės kitose šalyse.

„Manau, kad ilgainiui vėjo energiją galima subalansuoti branduoline energija. Šiandieniniams elektros energijos vartotojams Estijoje bus naudinga ir tai, kad Suomija ir Švedija turi atomines elektrines.

Geriau tarpusavyje sujungta elektros rinka taip pat užtikrins, kad kiekvienai valstybei narei nereikės turėti savo atominės elektrinės”, – sakė ji.

Kalbėdama apie tarpsisteminių jungčių užtikrinimą, Simson sakė, kad Europos Sąjunga ką tik įtraukė „Estlink 3” kaip naują projektą, kuriam gali būti skiriamas bendras ES finansavimas.

Tikimasi, kad „EstLink3” povandeninis kabelis padidins energetinį saugumą Baltijos jūros regione.

Tikimasi, kad naujoji jungtis bus užbaigta iki 2035 m. Jos pajėgumas bus 700-1000 megavatų.