infa.lt

nuotr. XinhuaXiong Qi

Tyrimo duomenimis, žmonėms, kurie per pastaruosius metus vartojo antibiotikus, rizika susirgti sepsiu yra 70% didesnė nei tiems, kurie antibiotikų nevartojo, rašo „The Times” leidinys.

Mokslininkai išnagrinėjo maždaug 250 000 NHS pacientų, kuriems nuo 2019 m. iki praėjusių metų išsivystė ši potencialiai mirtina būklė, įrašus ir palygino juos su 1,3 mln. žmonių, kurie antibiotikų nevartojo.

Jie nustatė, kad žmonėms, kurie per pastaruosius metus vartojo antibiotikus, buvo didesnė tikimybė, kad jiems bus diagnozuotas sepsis, ir kad rizika didėjo, kai antibiotikai buvo vartojami dažniau.

Tiems, kurie vartojo du ar tris vaistų kursus, rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė, o tiems, kurie vartojo keturis ar daugiau vaistų, rizika patrigubėjo. Vartojant vaistus per pastarąsias šešias savaites, rizika dar labiau didėjo.

Mančesterio universiteto daktaras Xiaomin Zhongas, vienas iš tyrimo autorių, sakė, kad nėra tikras, kodėl daugkartinis antibiotikų vartojimas didina sepsio riziką. „Tačiau galima spėti, kad dėl neigiamo antibiotikų poveikio naudingoms žarnyno bakterijoms gali padidėti jautrumas infekcijoms. Tai taip pat gali būti susiję su pagrindiniais imuninės būklės skirtumais arba gretutinėmis ligomis”, – sakė jis.

„Atsižvelgiant į galimą nepageidaujamą pakartotinių antibiotikų kursų poveikį, reikia antibiotikus tikslingai skirti tiems pacientams, kuriems jų labiausiai reikia ir kurie jais pasinaudotų.”

Didžiojoje Britanijoje kasmet užregistruojama apie 250 000 sepsio atvejų ir 50 000 mirčių nuo šios ligos. Ji pasireiškia, kai organizmo imuninė sistema pernelyg sureaguoja į pirminę bakterinę infekciją ir prasidėjus bendram organizmo uždegimui pradeda pulti savo audinius ir organus.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonėms, turintiems kitų sveikatos problemų, kyla didesnė sepsio rizika. Vėžiu sergantiems pacientams rizika buvo daugiau nei dvigubai didesnė, o sergantiesiems lėtinėmis kepenų ir inkstų ligomis – atitinkamai tris ir šešis kartus didesnė.

Kitos būklės, susijusios su didesne rizika, buvo neurologinės ligos, diabetas, imunosupresinės būklės, piktybinės kraujo ligos, alkoholizmas, kepenų ligos.

Rūkantys, turintys antsvorio ar per mažo svorio žmonės taip pat dažniau sirgo sepsiu, taip pat žmonės iš skurdesnių vietovių.

Dr. Ronas Danielsas, Jungtinės Karalystės sepsio fondo (UK Sepsis Trust) įkūrėjas ir generalinis direktorius, teigė, kad tyrimas atskleidė, kokią įtaką sepsiui turi „socialinė ir ekonominė padėtis bei pagrindinės ligos”.

„Dažnai susiduriu su pacientais iš socialiai remtinų bendruomenių, kuriems sepsis prasideda vėlai, – sakė jis. „Tačiau turime nepamiršti, kad sepsis vis tiek gali užklupti be atrankos.”

Dr. Kolinas Braunas (Colin Brown), JK Sveikatos apsaugos agentūros vadovas antimikrobinio atsparumo ir sepsio klausimais, sakė: „Mūsų tyrimas parodė, kad kai kurie žmonės, palyginti su kitais, dažniau miršta nuo sepsio, įskaitant tuos, kurie priklauso žemiausiems socialiniams ir ekonominiams sluoksniams, o tiems, kuriems antibiotikus reikia vartoti reguliariau, taip pat gresia didesnė rizika.

„Nelygybės mažinimas yra pagrindinė mūsų požiūrio į visuomenės sveikatą dalis, o geresnis supratimas apie tai, kas patiria sunkias bakterines infekcijas, padės mums geriausiai nukreipti intervencines priemones joms spręsti.”

Tyrimas paskelbtas žurnale „eClinicalMedicine”.