infa.lt

Baltijos šalių diplomatai nori parodyti, kad pinigai skiriami Ukrainai yra geras verslas amerikiečiams, rašo „Politico” leidinys.

Europos (Baltijos šalių) politikai ketina aplankyti Jungtines Valstijas, kad sustiprintų jų paramą Ukrainai, taip atsakydami į kai kurių Respublikonų partijos įstatymų leidėjų raginimus Vašingtonui sumažinti pagalbos, karinės technikos ir lėšų srautą Kijevui.

„Turime rasti būdų, kaip pasiekti [visuomenę] abiejose Atlanto pusėse – nepamiršti, kad yra rinkėjų, kurie savo problemas mato tam tikru būdu”, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Turime planą keliauti … po atskiras valstybes, susitikti, pavyzdžiui, su įmonėmis, parduodančiomis įrangą, kuri iš tikrųjų kuria darbo vietas JAV.” Dauguma pinigų, kurie buvo išleisti Ukrainai, iš tikrųjų buvo išleisti JAV”, – pridūrė jis.

G. Landsbergis sakė, jog reikalinga, kad Baltijos ir kitos artimus ryšius su Ukraina turinčios šalys pasisakytų už nuolatinės paramos teikimą: „Tai gali būti visai neblogai, jei tai išdėstys ne tik Amerikos politikai, bet ir tie, kurie yra priklausomi nuo tos paramos ir nuo tos užsienio politikos.”

Nors G. Landsbergis nepasakė, kurios kitos šalys galėtų dalyvauti tokioje kelionėje, tačiau Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė POLITICO, kad jos šalis jau kreipiasi į eilinius amerikiečius.

„Mano užsienio reikalų ministras buvo Arkanzase, kalbėjosi su žmonėmis ir išsakė savo nuomonę, taigi tai yra tai, ką mes nuolat darome”, – sakė ji.

Vašingtone vis labiau nerimaujama, kad pagalba Ukrainai gali tapti gilių politinių nesutarimų JAV auka.

Reaguodamas į tai, JAV prezidentas Joe Bidenas pakeitė savo požiūrį į karą, teigdamas, kad didžioji dalis Ukrainai skiriamų išlaidų iš tikrųjų lieka namuose – kuriamos darbo vietos ir remiamas verslas.

„Žinote, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais, taip ir šiandien patriotiški Amerikos darbininkai kuria demokratijos arsenalą ir tarnauja laisvės labui”, – sakė jis.

Kitais metais artėjant prezidento ir Kongreso rinkimams, J. Bidenas prašo Kongreso pasirašyti vienkartinį 106 mlrd. dolerių vertės nacionalinio saugumo paketą, į kurį įtrauktas finansavimas Ukrainai ir Izraeliui.

Respublikonai svarsto savo atsakymą (pateikė atskyrę paramą Izraeliui – infa.lt past), o Senate vyksta diskusijos, ar pagalba Ukrainai ir Izraeliui turėtų būti susieta.

Dar didesnio pasipriešinimo sulaukiama respublikonų daugumą turinčiuose Atstovų Rūmuose.

Pirmą kartą pasisakydamas kaip Atstovų Rūmų pirmininkas, respublikonas Maikas Džonsonas (Mike Johnson) išdėstė savo prioritetus, tarp kurių – JAV sienos su Meksika stiprinimas ir parama Izraeliui kare su „Hamas”, tačiau į šį sąrašą nebuvo įtraukta pagalba Ukrainai.

Anksčiau šį mėnesį Kongresas išbraukė išlaidas Ukrainai iš nepaprastosios padėties įstatymo projekto, kuriuo vos pavyko išvengti federalinės vyriausybės uždarymo.

Vašingtone senatoriai teigė, kad Europos lyderių pagalba galėtų padėti sustiprinti nuo karo pavargusių rinkėjų paramą Kijevui.

„Manau, kad, parodžius, jog tai ne tik Ukrainos ir Rusijos reikalas, kad tai turi įtakos kitoms Europos šalims, kad tai turi įtakos mums visiems, būtų naudinga, jei tai sustiprintų kitų šalių lyderiai”, – sakė Senato Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis demokratas senatorius Benas Kardinas (Ben Cardin).

„Bideno administracija teisingai sutelkia dėmesį į tai, kodėl tai atitinka amerikiečių interesus, turint omenyje pinigus, kurie lieka čia, namuose”, – sakė Karen Donfried, buvusi JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams, dabar Harvardo Kenedžio mokyklos vyresnioji mokslinė bendradarbė. „Europiečiams svarbu parodyti, kad jie dalijasi šia našta su JAV, ir, manau, kad Baltijos šalys yra puikus pavyzdys to, ką jie daro nacionaliniu ir ES lygmeniu.”