infa.lt

Kinijos aerokosminė mokslo ir technologijų korporacija (CASC) ir Kinijos mokslų akademija pristatė kosmoso išteklių naudojimo programą, apimančią ne tik artimiausius kosmoso regionus, bet ir tolimiausius Saulės sistemos pakraščius, rašo „Space News” leidinys.

Joje aprašomi didelės apimties infrastruktūros – kasybos ir perdirbimo stočių, transporto maršrutų ir paslaugų kompleksų – kūrimo etapai iki 2100 m.

Programa pavadinta „Tian Gong Kai Wu”, arba „Gamtos kūrinių paieška”, pagal Mingų epochos kinų mąstytojo Song Yingxing enciklopediją.

Joje šiuolaikiniai Kinijos mokslininkai siūlo plėtoti strateginius mineralinius išteklius, naudoti vandens ledą kaip kurą, kurti transporto ir paskirstymo centrus ir sukurti kosmoso išteklių vystymo sistemą.

Pirmasis iš keturių programos etapų apima vandens ledo gavybos stočių Mėnulyje statybą. Tada vandenį bus galima suskaidyti į vandenilį ir deguonį ir naudoti kaip raketų kurą.

Taip Mėnulis taps persiuntimo punktu pakeliui į asteroidus, Marsą ir natūralius Jupiterio palydovus. Autoriai siūlo paskirstymo mazgus įrengti Lagranžo taškuose tarp Žemės ir Mėnulio, Saulės ir Žemės bei Saulės ir Jupiterio.

Keturių programos etapų tikslai galėtų būti pasiekti atitinkamai iki 2035, 2050, 2075 ir 2100 metų.

„Kaip ir atradimai, padaryti jūrų navigacijos aukso amžiuje, taip ir kosmoso aukso amžiuje, pasitelkus kosmoso išteklius, bus padaryti nauji atradimai žmonijos istorijoje ir atverti nauji horizontai mūsų civilizacijai”, – sakė CASC mokslininkas Wang Wei.

Pasiūlymo negalima laikyti patvirtintu vyriausybės planu, tačiau jis neabejotinai atspindi tam tikrą Kinijos kosmoso pramonės mąstymo kryptį.

Dokumente nėra biudžeto skaičiavimų, techninių ir ekonominių galimybių studijų, jame nenagrinėjami teisiniai išteklių gavybos kosmose klausimai.