infa.lt

Matomai, supratę, kad Partnerystės įstatymo per likusį iki rinkimų laikotarpį prastumti nelabai pavyks, o gal ir dėl didesnės trinties valdančiųjų koalicijos viduje, „Laisvės” partija nutarė stoti į kovą už „Lietuvos ekonominę gerovę”, pasisakydama prieš Mokesčių reformą, kuriai ją siūlant vieningai pritarė visi valdančiosios koalicijos Seime partneriai.

Paskutiniai metai iki rinkimų toks laikotarpis, kai niekas iš priimančiųjų sprendimus nenori rizikuoti savo reitingais, ypač TS-LKD, kurios palaikymo likutis yra niekingai mažas ir šiaip.

Tačiau, prarasti nelabai turi ką „Laisvės” partija, apie kurios reitingus nėra ką kalbėti – jai ateinantys rinkimai – tai greičiausiai „gulbės giesmė”, todėl, galimai, nori palikti politinę areną bent jau ne tylomis.

Seimo Pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų Europos Komisijai ir ragina dėl jų persiderėti. Anot jo, dabartinis mokesčių reformos dizainas ir numatomas mokesčių didinimas yra nulemtas Vyriausybės priimtų įsipareigojimų, kuriuos tvirtinant Seimas nedalyvavo.

Kaip V. Mitalas nurodo rašte Finansų ministerijai, dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių, teikdamos savo nacionalinius planus gauti ES lėšas, taip pat prisiėmė įsipareigojimus mokesčių srityje, tačiau kitaip nei Lietuva – daugiausia tik aplinkos apsaugos ir su inovacijomis susijusių mokesčių srityse. Turto mokesčius be Lietuvos įsipareigojo keisti tik Prancūzija (keisti mokesčio tvarką, o ne tarifus), pajamų mokestį be Lietuvos įsipareigojo keisti tik penkios valstybės.

Kaip teigia V.Mitalas, „Lietuvoje Finansų ministerija, neturėdama tam pagrindo, Seimo vardu savanoriškai prisiėmė įsipareigojimus Europos Komisijai dėl sprendimų, kuriuos esą vėliau turės priimti Seimas.

Todėl atsidūrėme nepavydėtinoje padėtyje – kai uodega vizgina šunį. Jokių reikšmingesnių rezultatų nepasieksianti mokesčių reforma stumiama tik dėl ministerijos prisiimtų įsipareigojimų, norint gauti dėl ES lėšas. Nei Latvija, nei Estija neįtraukė tokių kaip Lietuva mokesčių pakeitimų rodiklių Europos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšoms gauti, sako laisvietis.

Dabar šios šalys laimi – esant neapibrėžtai ekonominei situacijai, karui Europoje bloginant regiono investicinę aplinką – mokestinis stabilumas yra vertybė. Dėl to Finansų ministerija turėtų siekti pakeisti nepasvertai prisiimtus įsipareigojimus Lietuvos vardu“, – tikina V. Mitalas.

Laisvės frakcijos seniūnas kviečia Finansų ministeriją imtis iniciatyvos persiderėti su Europos Komisija nustatytus rodiklius dėl mokestinių pasiūlymų. Šiuo metu Laisvės frakcija yra registravusi aštuonis pasiūlymus mokesčių reformai. Prie jos Seimas grįš rudens sesijoje.

Finansų ministerijos Seimui pateikti mokestiniai pasiūlymai yra susiję su įsipareigojimais gauti finansinę paramą pagal RRF. Siekdama šių lėšų, Lietuva parengė planą „Naujos kartos Lietuva“. Jame numatytų projektų įgyvendinimui numatyta RRF lėšų: 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms.

Finansavimas skiriamas, atsižvelgiant į Lietuvos pažangą pagal 191 rodiklį, dėl kurių Vyriausybė sutarė su Europos Komisija.

Su mokesčių reforma plane yra susiję 6 esminiai rodikliai, jų vertė – 577 mln. eurų, iš kurių rezultatų pasiekta dėl ~120 mln. eurų skyrimo.

Kaip galima vertinti tokį V.Mitalo akibrokštą vyriausybei?

Mažiausiai – kaip didžiausios koalicijos partnerės, TS-LKD interesų išdavystę – juk finansų ministerijai vadovauja jų ministrė, Gintarė Skaistė, iš esmės neturinti nieko bendro su supratimu apie ekonomiką.

Skandina ir savus

Likus metams iki rinkimų, kai konservatoriai bando nustumti į užmarštį visus su jais susijusius skandalus (kas jiems vargu ar pavyks) – koalicijos partnerė „Laisvės” partija prikišamai pirštu baksnoja į jų nekompetenciją ir nevykusius sprendimus, tačiau tuo pačiu nepamiršdami ir savos ministrės, Aušrinės Armonaitės, vadovaujančios Ekonomikos ministerijai. Jei skęsti – tai kartu.

Akivaizdu, kad šis žingsnis nebuvo derinamas su koalicijos partneriais, nes skęstant laivui, kiekvienas gelbėjasi kaip išmano pats. O jei negali išsigelbėti – tai bent įkanda tiems, kurie sulaužė pažadus ir nepadeda išplaukti.

Ar iš to laimės Lietuva?

Kai tarpusavyje susipliekę valdantieji negali priimti bendrų sprendimų linijos – Lietuva turi šansą, kad netaps dar blogiau.