infa.lt

Pasitikėjimas naujienomis ir susidomėjimas jomis mažėja, didėja dezinformacijos baimė, o socialinės žiniasklaidos, kaip naujienų šaltinio, populiarumas auga. Tokią išvadą padarė „Reuters institute” atlikto internetinių naujienų skaitymo tyrimo autoriai.

Tarp socialinių tinklų tokios paslaugos kaip „TikTok” ir „Telegram” aplenkė labiau tradicinius „Facebook” ir „Twitter”.

Oksfordo universiteto Reuters žurnalistikos tyrimų institutas (Reuters Institute for the Study – RISJ) paskelbė metinę ataskaitą (.PDF) apie tai, kaip žmonės vertina naujienas internete. Be kita ko, ataskaitos autoriai tyrė, kokiais informacijos šaltiniais žmonės naudojasi, kiek jais pasitiki, kaip tas pasitikėjimas kinta laikui bėgant ir pan.

Tyrimo autoriai apklausė 93 000 žmonių 46 šalyse, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Jungtinę Karalystę, Vokietiją, Indiją, Kolumbiją ir Nigeriją.

Pasitikėjimas naujienomis per metus šiek tiek sumažėjo: atsakiusiųjų, kad dažniausiai pasitiki naujienomis, skaičius sumažėjo 2% iki 40%. Didžiausias pasitikėjimas naujienomis yra Suomijoje (69%), o mažiausias – Graikijoje (19%).  Vokietijoje pasitikėjimas labai sumažėjo 7% iki 43%.

56% respondentų nerimauja dėl dezinformacijos ir neteisingos informacijos naujienų turinyje, t. y. 2 procentiniais punktais daugiau nei prieš metus. Susirūpinimo lygis ypač aukštas Afrikoje (77%), o žemiausias – Europoje (53%).

Bendras susidomėjimas naujienomis taip pat mažėja: tik 48% respondentų teigia, kad labai domisi naujienomis, o 2017 m. tokių buvo 63%. Tuo tarpu dalis tų, kurie stengiasi vengti naujienų turinio, sudaro 36% ir yra arti visų laikų rekordinio lygio, nors ir sumažėjo 2 procentiniais punktais, lyginant su 2022 m. pasiektu aukščiausiu lygiu.

Žmonės ypač dažnai stengiasi vengti sunkaus ar kontroversiško turinio, pavyzdžiui, naujienų apie padėtį Ukrainoje, nacionalinę politiką, lyčių ir rasinę nelygybę, klimato kaitą ir pan.

Kaip pažymi ataskaitos autoriai, socialinės žiniasklaidos naudojimas naujienoms skaityti smarkiai keičiasi. Ypač sumažėjo tradicinių socialinių tinklų, tokių kaip „Facebook” ir „Twitter”, populiarumas, ir išaugo tokių paslaugų kaip „TikTok”, „YouTube” ir „Telegram” populiarumas.

Nuo 2017 m. „Facebook” naudojimas sumažėjo 8% iki 57%, o „TikTok” ir „Telegram” naudojimas padidėjo atitinkamai 3% ir 5%

Apskritai žmonės vis dažniau pradeda skaityti naujienas būtent iš socialinių tinklų arba naujienų agregatorių.

Tų, kurie pirmiausia eina į leidinio interneto svetainę arba programėlę, dalis, palyginti su 2018 m., sumažėjo 10% iki 22%. Naujienų socialiniuose tinkluose pradeda ieškoti 30% vartotojų.

Jaunesni naudotojai dažniau skaito naujienas socialiniuose tinkluose, o ne leidinių svetainėse ar programėlėse. Taip pat yra skirtumų pagal šalis: pavyzdžiui, Šiaurės Europoje dauguma naudotojų naujienas skaito leidinių interneto svetainėse arba programėlėse, o kai kuriose Azijos ir Lotynų Amerikos šalyse, pavyzdžiui, Tailande ir Čilėje, dauguma naudotojų naujienas skaito socialiniuose tinkluose.

„Mūsų duomenys rodo, kaip įvairūs pastarųjų kelerių metų sukrėtimai, tokie kaip konfliktas Ukrainoje ir koronaviruso pandemija, pagreitino struktūrinius pokyčius į labiau skaitmeninės ir mobiliosios žiniasklaidos aplinką, kurioje dominuoja platformos, o tai dar labiau paveikė verslo modelius ir žurnalistikos formatus”, – sakoma ataskaitoje.

Norinčiųjų įsigyti naujienų portalų prenumeratą dalis stabilizavosi. Šie duomenys buvo surinkti tik apie 20 turtingiausių sąraše esančių šalių, nes likusiose šalyse tokia praktika kur kas mažiau paplitusi.

Vidutiniškai šiose šalyse už tokią prenumeratą mokančių žmonių dalis sudarė 17%, t. y. tiek pat, kiek ir prieš metus. Daugiausia žmonių, mokančių už naujienų prenumeratą, buvo Norvegijoje (39%), o mažiausiai iš 20 šalių – Jungtinėje Karalystėje ir Japonijoje (9%).

23% respondentų teigė, kad per praėjusius metus nutraukė bent vieną prenumeratą. Tarp priežasčių, dėl kurių daugelis respondentų nenorėjo mokėti, buvo didėjančios pragyvenimo išlaidos arba didelės prenumeratos kainos.