infa.lt

Ataskaitoje teigiama, kad Jungtinės Karalystės vyriausybė bendradarbiavo su socialinės žiniasklaidos ir dirbtinio intelekto įmonėmis, kad stebėtų ir cenzūruotų koronaviruso užkardymo politikos kritikus, praneša „Breitbart News” leidinys.

Pranešama, kad JK vyriausybės pareigūnai slapta bendradarbiavo su socialinės žiniasklaidos bendrovėmis, tokiomis kaip „Google”, „Facebook” ir „Twitter”, taip pat su dirbtinio intelekto įmonėmis, kad stebėtų karantino blokavimų režimo kritikus, nustatytų ir galiausiai pasmerktų cenzūrai kalbas, kritikuojančias drakonišką vyriausybės politiką.

„The Telegraph” paskelbti teiginiai yra labai panašūs į vadinamąsias „Twitter” bylas, kurios atskleidė, kaip JAV valdžios institucijos dirbo ranka rankon su socialinės žiniasklaidos įmonėmis, kad cenzūruotų vyriausybės COVID-19 politikos kritiką.

Pasak laikraščio pranešimo, Jungtinės Karalystės vyriausybė pasamdė vadinamąjį Kovos su dezinformacija padalinį (angl. Counter-Disinformation Unit, CDU) – Whitehall komandą, iš pradžių sukurtą kovoti su tariama dezinformacija per 2019 m. Europos Parlamento rinkimus – stebėti socialinės žiniasklaidos pranešimus, kuriuose ginčijama vyriausybės blokavimo politika, siekiant cenzūruoti jų turinį.

Pranešama, kad siekdama šio tikslo organizacija glaudžiai bendradarbiavo su socialinės žiniasklaidos korporacijomis, taip pat įmonėmis, besispecializuojančiomis dirbtinio intelekto naudojimo srityje; pastarosios naudojo pažangią technologiją, kad išvalytų tinklą, ieškodamos vyriausybės naratyvus kritikuojančių pranešimų apie COVID-19.

Viena iš privačių įmonių, dalyvavusių šioje „valstybinėje sekimo” operacijoje, buvo Jorkšyre įsikūrusi „Logically”, pasak „The Telegraph”, pažymėjusi (kaip pavojingus) daugybę pranešimų, kuriuos paskelbė „gerbiami mokslininkai, abejojantys dėl uždarymo politikos arba pasisakantys prieš masinį vaikų skiepijimą nuo Covid-19”.

Teigiama, kad į daugelį kritiškų pranešimų, kuriuose buvo kritikuojamos Vyriausybės draudimo taisyklės, galiausiai socialinės žiniasklaidos įmonių dėmesį atkreipė CDU, kuriai buvo suteiktas vadinamojo „patikimo žymėtojo” (skundiko) statusas, leidžiantis paspartinti cenzūros prašymų nagrinėjimą.

Nors teisiškai nė viena iš susijusių socialinės žiniasklaidos bendrovių neprivalėjo pašalinti turinio vien dėl to, kad jis buvo pažymėtas, „The Telegraph” spėja, kad įmonės galėjo būti spaudžiamos tai daryti dėl to, kad prašymus teikė vyriausybė.

Pranešama, kad CDU taip pat stebėjo kai kurių aukšto rango blokavimo politikos skeptikų veiklą, įskaitant Oksfordo akademiką profesorių Carlą Heneghaną, kuris abejojo vyriausybės COVID mirčių stebėjimo metodika.

Pranešama, kad dokumentai, kuriuos „The Telegraph” gavo pagal Informacijos laisvės įstatymą, buvo smarkiai cenzūruojami, o ištisi puslapiai buvo užtušuoti, todėl buvo sunku nustatyti visą kviestinių grupių dialogo apimtį.

Vyriausybės pareigūnai taip pat surengė slaptus susitikimus su socialinės žiniasklaidos vadovais ir BBC nariais, kurių tema, kaip pranešama, buvo, kaip geriausiai sustabdyti vadinamosios „dezinformacijos” ir „klaidingos informacijos” apie pandemiją plitimą.

Tačiau kalbėdamas apie susitikimus BBC atstovas spaudai tvirtino, kad valstybės finansuojamas transliuotojas juose dalyvavo tik kaip stebėtojas, taip bandydamas atsiriboti nuo cenzūros skandalo.

Tai ne pirmas kartas, kai JK vyriausybė kaltinama šnipinėjimu prieš „Lockdown” kritikus, o ankstesniuose pranešimuose buvo nurodoma, kad valstybė dislokavo antiteroristinius padalinius, kad cenzūruotų prieš kovidinius blokavimus nukreiptą turinį.

Silkie Carlo iš kampanijos „Big Brother Watch” grupės, kuri buvo stebima dezinformacijos sistemos, ironiškai sakė: „Pati centrinės valdžios diktuojama „neteisingos informacijos” sąvoka gali būti piktnaudžiaujanti ir turėtų būti vertinama kur kas kritiškiau, kad neatsispindėtų Kinijos lygmens cenzūra”.

infa.lt: Lietuvoje cenzūros „angelų” vaidmenį atliko 15min ir Delfi, žymėdami neįtinkantį valdžiai turinį Faceboke kaip klaidingą ar apskritai melą, prieš tai sukurpę „eksperto” tekstą savo „melo detektoriuje”.

Oficialiai niekas jų neįgaliojo to daryti, nes Facebookas nėra Lietuvos valdoma platforma ir blokuodavo ne jie, o pats socialinis tinklas, remdamasis jų „rekomendacijomis”.

Daug informacijos, galėjusios bent jau atkreipti visuomenės dėmesį  stabdant karantinų blokavimą, šių portalų pastangomis buvo užblokuota ir pašalinta iš socialinio tinklo.