infa.lt

lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda vakar pasirašė Seimo priimtą „Laikinojo solidarumo įnašo” įstatymą, kuris iš esmės nėra joks solidarumo įnašas, nes nėra savanoriškas.

Tai, tiesiai tariant, paprastas bankų viršpelnio nacionalizavimas, kurį iš esmės palaiko dauguma visuomenės, seniai nevienareikšmiškai vertinančios bankus, didinančius paslaugų kainas ir reikalaujančius, jų nuomone, perteklinių asmeninių duomenų, kovojant prieš „pinigų plovimą ir terorizmo rėmimą”.

G.Nausėdos pasirašyto įstatymo nustatyta tvarka gautas lėšas vyriausybė naudos karinėms reikmėms, – karinei infrastruktūrai bei kariniams projektams finansuoti.

Reikėtų atkreipti dėmesį į jautrų aspektą – nacionalizuojami bankų pinigai, paprastai tariant, yra surinkti iš žmonių-mokesčių mokėtojų, tačiau nebus gražinami jiems papildomų socialinių reikmių tenkinimo pavidalu.

Todėl tokį lėšų panaudojimą galima būtų pavadinti „papildomu mokesčiu” karinėms reikmėms, kurį surinko bankai. Per porą metų iš to planuojama gauti 400 mln eurų karinėms reikmėms, teigia prezidentūra.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pakomentavo šio įstatymo pasirašymą:

„Gyvename sudėtingoje geopolitinėje situacijoje. Viena Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmių – infliacijos krizė, į kurią centriniai bankai sureagavo didindami bazines palūkanų normas. Šalies bankai šiuo metu gauna netipiškai dideles grynųjų palūkanų pajamas. Būtent dabar laikinai daliai grynųjų palūkanų pajamų pritaikytas solidarumo įnašas pačiu laiku sustiprins šalies gynybą. Spartus infrastruktūros projektų įgyvendinimas taip pat padės Lietuvai greičiau įveikti recesiją“, – teigė Prezidentas.

Reikėtų pagalvoti ir apie galimą bankų reakciją, kuri galėtų būti dvejopa – viena: kokia prasmė rinkti didesnes palūkanas, kai jos nacionalizuojamos, ir kita: gal reikėtų rinkti didesnes, kad užtektų ir vyriausybei, ir bankams?

Neužilgo pamatysime.