infa.lt

„Ateities pėstininkas” stovi šalia ginklų gamintojo „Rheinmetall” pagrindinio kovinio tanko „Panther KF51” per ekskursiją po „Rheinmetall” gamyklą Unterlüß mieste. 2022-07 Berliner Zeitung foto

Žinomos ginklų gamintojos „Rheinmetall” pagrindinė būstinė randasi Vokietijoje. Tačiau didžioji dalis pelno keliauja į JAV, praneša vokiečių „Berliner Zeitung” leidinys.

„Rheinmetall” aktyvi gamtosaugininkė, susijusi su įsipareigojimais regionui, kuriame bendrovė yra didžiausias darbdavys po Bundesvero. To rezultatas – neįprastai turtinga augalija, kuri traukia retus vabzdžius ir paukščius bei suteikia prieglobstį didelėms laukinių gyvūnų populiacijoms. Saugomoje riboto naudojimo teritorijoje – šaudykloje – taikomos griežčiausios saugumo priemonės – nuolat įsikuria naujos rūšys. Ginklų griausmas laukinių gyvūnų negąsdina.”

Ekologinių technologijų lyderis JAV nuosavybėje

Taip save pristato didžiausias Vokietijos karo įrangos rangovas. Didžiausioje savo teritorijoje Vokietijoje ji valdo „Erprobungszentrum Unterlüß” (EZU) – 54 ha ploto didžiausią Europoje privatų karinių bandymų ir treniruočių poligoną, esantį netoli Unterlüß kaimo, Südheide gamtos parko pakraštyje Žemutinėje Saksonijoje. Čia dirba 2500 darbuotojų, todėl tai taip pat didžiausia iš 40, didžiausios Vokietijos ekologinės bendrovės teritorijų.

„Rheinmetall” nenori kalbėti apie ginkluotę. „Tarptautinė integruotų technologijų grupė” – taip prasideda prisistatymas interneto svetainėje. „Savo technologijomis, gaminiais ir sistemomis mes kuriame būtiną taikos, laisvės ir darnaus vystymosi pagrindą – saugumą.” Ir dar: „Rheinmetall” yra integruota technologijų grupė, užtikrinanti ekologinį mobilumą”. Ir toliau tęsiama naujoji vertybių litanija: „Iki 2035 m. norime būti CO₂ neutralūs.”

Investuotojams žadama „tvari investicija”. Tai verta. „Pasikeitus laikams ir prasidėjus karui Europoje, prasidėjo ir nauja „Rheinmetall” era, visų laikų pelnas, rekordinis užsakymų skaičius”, – 2022 m. metinėje ataskaitoje teigė generalinis direktorius Arminas Pappergeris.

2023 m. kovo 20 d. jis paskelbė: „Technologijų grupė „Rheinmetall AG” pereina į pirmaujantį Vokietijos indeksą DAX”. Per pastaruosius dvejus metus akcijų kaina padidėjo beveik dvigubai. 2023 m. gegužės 9 d. vyksiančiame metiniame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkams žadama 30% padidinti dividendus.

Kas yra akcininkai?

„Rheinmetall“ nenurodo nė vieno. Iš vertybinių popierių rinkos portalų ir JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijos (SEC) pranešimų matyti, kad „Rheinmetall” turi 280 valstybėje registruotų akcininkų.

Didžiausi iš jų yra Blackrock, Wellington, Fidelity, Harris Associates, John Hancock, Capital Group, Vanguard, EuroPacific Growth Fund, LSV. Kaip ir dauguma mažesnių akcininkų, jie yra iš JAV.

Taigi, „Rheinmetall” visai nėra Vokietijos įmonė. Pusė iš 25 500 darbuotojų dirba Vokietijoje, kita pusė – 33 kitose šalyse. Tačiau pelnas daugiausia plaukia į JAV, konstatuoja vokiečių leidinys.

Naujausios ginklų technologijos kartu su JAV korporacijomis

Daugiausia filialų ne Vokietijoje, o kitoje šalyje – dešimt – „Rheinmetall” filialų yra JAV. Tai prasidėjo 2005 m., kai JAV pradėjo nuolatinius karus Afganistane ir Irake. Taigi, būdama „ilgametė NATO partnerė, „Rheinmetall” remia JAV nacionalinę gynybos strategiją”.

JAV „Rheinmetall” kartu su tokiomis JAV gynybos bendrovėmis kaip „Textron”, „Raytheon” ir „Allison” kuria moderniausias ginklų technologijas, pavyzdžiui, naujos kartos pėstininkų kovos mašinas su dirbtiniu intelektu.

Jos turi veikti tiek su įgulomis, tiek be įgulų, pasižymėti didele ugnies galia, didele apsauga ir dideliu mobilumu, pasižymėti precedento neturinčiomis mirtinomis galimybėmis, „kurių nėra niekur kitur pasaulyje”.

Dabar „Rheinmetall” leidžiama gaminti didžiausios pasaulyje gynybos bendrovės „Lockheed” naikintuvui F-35 skirtą 6,5 m ilgio centrinę dalį tarp kabinos ir uodegos.

Vokietijos gynybos ministerija, vykstant karui Ukrainoje, kol kas užsakė keletą F-35. Europos NATO narės ketina atsisakyti kurti savo naikintuvus ir mieliau pirkti brangius JAV „stealth” lėktuvus.

„Rheinmetall”, kartu su JAV dronų gamintoja „AeroVironment” kuria bepilotį mažą droną, skirtą specialiosioms pajėgoms. Dronas turi būti greitai panaudojamas, paleidžiamas rankomis, sverti mažiau nei dešimt kilogramų ir pasiekti 30 kilometrų skrydžio nuotolį.

Atsižvelgiant į JAV pasaulinę karinę strategiją

Ukrainoje, kaip naujausią pelno šaltinį – technologijų lyderis nori pastatyti naują tankų gamyklą. Nes karas ten, siekiant visiškai susigrąžinti teritoriją, truks ilgai, sako Pappergeris. Net jei Putinas vieną dieną pasitrauktų, partnerystė su Rusija tikriausiai nebūtų įmanoma.

Pateikiamais duomenimis, „Rheinmetall” turi 133 gamyklas 33 šalyse, NATO valstybėse, taip pat ir „neutralioje” Šveicarijoje, kad būtų užtikrintas savalaikis ir vietinis [ginklų] tiekimas.

JAV prezidentui Barackui Obamai paskelbus apie priešpriešą Kinijai, „Rheinmetall” iki šiol sukūrė 18 objektų Japonijoje, Pietų Korėjoje, Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje.

2014 m. B. Obama Australijoje paragino Ramiojo vandenyno valstybes persiginkluoti JAV vedančiąja ginkluote, kartu atsisakant iškastinės „nešvarios pramonės”. Nuo to laiko JAV žemyne pastatė keturias naujas karines bazes.

„Rheinmetall” dabar yra didžiausia tankų tiekėja Australijos kariuomenei ir PKM „Boxer” eksportuoja į Azijos valstybes. Gamykla Kvynslande, kurioje dirba 600 darbuotojų, yra „technologiškai pažangiausias karinis objektas Australijoje”, kaip giriamasi pačioje gamykloje.

„Rheinmetall” turi patirties kaip apeiti ginklų eksporto kontrolę, kaip tai buvo daroma valdant kanclerei Angelai Merkel, pavyzdžiui, per filialus Italijoje ir JAV. Už tai 2017 m. įmonė gavo „Ethecon” fondo apdovanojimą „Juodoji planeta”.

Pappergeris pozicionuoja „Rheinmetall” šalia JT tarptautinės teisės JAV apibrėžtoje „tarptautinėje taisyklėmis grindžiamoje tvarkoje”.

Žalias civilinės ir karinės paskirties derinys

Pagal ES „Žaliąjį susitarimą” finansuojamas mobiliųjų karinių lauko stovyklų kūrimas: jos turi būti nepriklausomos nuo iškastinės energijos. „Rheinmetall” priklauso ES projekto komandai, kuri turi užtikrinti, kad šiam tikslui sukurtas technologijas būtų galima naudoti ir civiliniams tikslams.

Pavyzdžiui, kartu su „Allison” korporacija „Rheinmetall” sukūrė neišskiriančią  CO₂  elektrinę pavarą „eGenForce”, skirtą JAV pagrindiniam kovos tankui „Abrams”: Variklis neskleidžia triukšmo, neišskiria šilumos ir naktį jo negali aptikti priešo dronai.

Ukrainos pėstininkams „Rheinmetall” kuria mobiliuosius stebėjimo bokštus su „saulės baterijomis, kurios leidžia tvariai veikti be eksploatacinių degalų”. Rheinmetall taip pat bendradarbiauja su sunkvežimių gamintoju kuriant sunkvežimius vis dar jaunoje e.mobilumo srityje – tiek karinėje, tiek civilinėje.

Taip susijungia karinis ir visuomenės „saugumas”. Su „Survivor R” „Rheinmetall” kuria „itin mobilią, optimaliai apsaugotą ir universalią naujos kartos specialiąją transporto priemonę” policijai.

„Rheinmetall” jau daugelį metų yra Vokietijos ir Europos saugumo pajėgų partneris. Jos produktų portfelį viešojo saugumo srityje sudaro balistinės apsaugos įrangos komponentai, policijos operacijoms skirta specialioji ginkluotė, dieninei ir naktinei žvalgybai ir stebėjimui skirta optika ir optronika, bepiločių orlaivių aptikimo ir gynybos sistemos bei apsaugotos greitosios pagalbos transporto priemonės.

Tarppartinė lobistinė veikla

„Rheinmetall” yra trijų gynybos pramonės lobistinių asociacijų: „Förderkreis Deutsches Heer” (FKH), „Deutsche Gesellschaft für Wehrtechnik” (DWT) ir „Bundesverband der Deutschen Sicherheits- und Verteidigungsindustrie” (BDSV) narė. Pappergeris yra BDSV pirmininkas. „Rheinmetall” taip pat aukoja visoms atitinkamoms vyriausybinėms partijoms.

2014 m. „Rheinmetall” į savo būstinę Diuseldorfe priėmė dirbti buvusį FDP generalinį sekretorių Dirką Niebelį Tarptautinės strategijos plėtros ir ryšių su vyriausybėmis skyriaus vadovu.

Anksčiau jis buvo Federalinės saugumo tarybos narys. Svarbiausia: 2009-2013 m. D. Niebelis buvo federalinis ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros ministras. Pavyzdžiui, grupė įsteigė filialus Pietų Afrikoje, Malaizijoje, Indijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Katare, Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir Uzbekistane.

Kai kurios sąsajos su „Rheinmetall” nėra tokios akivaizdžios. Henning Otte, CDU, atstovauja Celės rinkimų apygardai. Ten yra didžiausia „Rheinmetall” gamykla Unterlüß. Išaugus „Rheinmetall”, 2014 m. H. Otte tapo CDU/CSU parlamentinės frakcijos atstovu gynybos politikos klausimais, taip pat NATO parlamentinės asamblėjos nariu.

Naujasis gynybos ministras Borisas Pistorius (SPD) taip pat kilęs iš Žemutinės Saksonijos. Būtent šioje žemėje „Rheinmetall” turi daugiausiai savo gamyklų. Ši federalinė žemė tapo vis svarbesnė NATO plėtrai į rytus.

Jūrų bazė Vilhelmshafene, kurioje dirba 9500 žmonių, yra didžiausia iš visų Bundesvero bazių, parengta JAV karinėms pajėgoms, vykstančioms į Rytų Europą, ir ten vykstantiems Nato manevrams, taip pat vis labiau globaliai Bundesvero veiklai.

Miunsteryje, netoli Unterlüßo, yra didžiausias Bundesvero kariuomenės poligonas. O Bergeno-Hohnės miestas Kelės apskrityje yra vienas didžiausių NATO poligonų Europoje, ypač tankų šaudymo pratyboms.

Žemutinės Saksonijos ekonomikos ministras Olafas Liesas (SPD) siekia, kad „Rheinmetall” gautų naujų užsakymų, sakydamas, kad ši įmonė jau „prisidėjo prie saugumo politikos” sparčiai statydama pirmąjį suskystintųjų gamtinių dujų terminalą.

Pistorius buvo vienas iš SPD politikų, kurie, vadovaudamiesi Willy Brandto dvasia, pasisakė už taikos ir energetikos politiką su Rusija. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, jis iš karto pasigailėjo dėl savo „apgaulingos vilties”.