infa.lt

Strasbūras atmetė transseksualų skundą

Ar tai tik sutapimas, ar šiuolaikinė istorija čia demonstruoja itin puikų humoro jausmą? Kaip tik tada, kai „Tagesschau” leidinys jau ketino skatinti termino „motina”, tiksliau, atitinkamo pavadinimo, išbraukimą iš vokiečių kalbos žodyno, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas leido lengviau atsidusti ir atkreipti dėmesį, rašo vokiečių „Reitschuster” leidinys.

Strasbūre dviejose nepriklausomose bylose buvo aiškiai pasakyta, kad tėvo ir motinos vaidmenys yra kur kas daugiau nei tik socialinis konstruktas.

Transseksualai „vyras ir moteris”, norėję, kad jų vaikų gimimo liudijimuose jie būtų įregistruoti pagal jų pačių pasirinktą lytį, pateikė ieškinius teismui. Transseksualas vyras, kuris iš tikrųjų yra moteris, norėjo būti tėvu, o translytė moteris, kuri gimė vyru, norėjo būti pripažinta motina.

Tačiau Strasbūro teisėjai atmetė abu prašymus, taip patvirtindami ankstesnius Federalinio konstitucinio teismo ir Federalinio aukščiausiojo teismo sprendimus.

Transsekasualas „vyras” negali būti tėvu

Pirmosios bylos istorija prasidėjo dar 2011 m., kai Berlyno-Šionebergo apygardos teismas dabartinį ieškovą pripažino vyru. Tačiau, kadangi moteris nutraukė gydymą hormonais, ji vėl tapo vaisinga, t. y. galinti gimdyti. 2013 m. transseksualas „vyras” pagimdė vaiką, kuris buvo pradėtas panaudojus donoro spermą.

Priešingai jo prašymui, ir atsižvelgiant į biologinius faktus, vietos teismas įregistravo ieškovą kaip motiną, vardu, kurį jis turėjo kaip moteris. Tiek patį įrašą, tiek vardo įrašą patvirtino Federalinis Aukščiausiasis Teismas. Tuometinis argumentavimas: Vaiko mama yra asmuo, pagimdęs vaiką.

Federalinis Aukščiausiasis Teismas nedviprasmiškai leido suprasti, kad tėvas ir motina yra daugiau nei tik socialinis konstruktas. Be to, Pagrindiniame įstatyme nebuvo nustatyta pareiga sukurti „neutralios lyties tėvystės įstatymą”, todėl reprodukcinės funkcijos ir lyties ryšys grindžiamas tik biologiniais faktais.

2018 m. kreipimasis į Federalinį Konstitucinį Teismą taip pat galiausiai buvo nesėkmingas, nes šiuo metu byla nagrinėjama Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Transseksualui „moteriai” neleidžiama būti mama

Kitas smūgis žemiau juostos vienalytės frakcijos atstovams buvo antrasis sprendimas panašioje byloje. Priešingomis aplinkybėmis transseksualas „moteris”, gimusi kaip vyras, norėjo būti vadinama motina.

Tačiau Strasbūras liko ištikimas savo linijai ir atmetė ir šį skundą. Logiški ir nuoseklūs argumentai: Kadangi „ji” negimdė vaiko, ieškovė negali būti įregistruota kaip vaiko mama.

Taip 2015 m. manė ir Berlyno civilinės metrikacijos įstaiga, todėl transseksualas „moteris” buvo įregistruota kaip tėvas, nes – ir tai taip pat yra įtikinama – vaikas buvo pradėtas „jos sperma”. Kita vertus, vaiką pagimdęs asmuo buvo įregistruotas kaip motina, todėl Strasbūre abu – motina ir tėvas – pasirodė kaip bendri ieškovai.

Kaip ir ankstesnėje byloje, civilinės metrikacijos įstaiga buvo įregistravusi ir pirminę tėvo pavardę. Berlyno valdžios institucijos rėmėsi savo teisiniu išaiškinimu, pagal kurį gimimo metu suteiktas pirmasis vardas turi būti registruojamas ir tuo atveju, jei vaikas pradėtas po lyties pakeitimo, kaip, matyt, buvo šiuo atveju.

Federalinis Aukščiausiasis Teismas 2017 m. patvirtino tokį Berlyno metrikacijos tarnybos požiūrį arba vertinimą.

Vokietijos teismų praktika tada ir dabar

Strasbūro teisėjai, priimdami sprendimus, rėmėsi ne tik Vokietijos teise, bet ir ES teise, konkrečiai Civiliniu kodeksu. Abiejose bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas negalėjo nustatyti nei rimtos diskriminacijos, nei taikytinos teisės pažeidimo.

Tačiau: Federalinio lygmens sprendimai priimti atitinkamai 2017 ir 2018 m., o tai, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, atrodo beveik kaip amžinybė. Atsižvelgiant į pastarųjų dvejų trejų metų patirtį, niekas neturėtų būti pernelyg tikras, kad šiandien aukščiausiosios Vokietijos teismų instancijos vėl priimtų tokius pačius sprendimus.

Nuo to laiko teisinis pagrindas nedaug pasikeitė, tačiau pasikeitė Karlsrūhės aukščiausiojo teismo požiūris.