infa.lt

Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani (dešinėje) spaudžia ranką Saudo Arabijos nacionalinio saugumo patarėjui Musaadui bin Mohammedui al-Aibanui (kairėje) ir Kinijos vyriausiasis diplomatas Wang Yi (centre) fotografuojasi susitikime Pekine, 2023 m. kovo 11 d. Iranas ir Saudo Arabija susitarė atkurti diplomatinius santykius ir vėl atidaryti ambasadas. (Luo Xiaoguang/Xinhua via AP)

Iranas ir Saudo Arabija nori normalizuoti santykius praėjus septyneriems metams po jų nutraukimo. Šalys žengė pirmuosius žingsnius skirdamos ambasadorius, pranešė Irano užsienio reikalų ministerija, praneša „Kommersant”.

Be to, Teheranas ir Rijadas ketina atnaujinti oro susisiekimą, o Irano prezidentas Ebrahimas Raisi iki mėnesio pabaigos turėtų apsilankyti Saudo Arabijoje. Dienraščio „Kommersant” apžvalgininkas mano, kad Saudo Arabijos ir Irano susitaikymas pakeistų Artimuosius Rytus, o JAV ir Izraelis gali pralaimėti.

Artimuosiuose Rytuose sparčiai vyksta tektoniniai pokyčiai, kurių pasekmes regionas dar turi suvokti. Keletą dešimtmečių (ypač pastaraisiais metais) pagrindinis konfliktas, pagrindinė geopolitinė konfrontacija buvo Irano ir Saudo Arabijos, pagrindinių šiitų ir sunitų pasaulio galių, priešprieša.

Mišrūs karai tarp jų vyko daugelyje karštųjų taškų: Jemene, Sirijoje ir net klestinčiose Persijos įlankos monarchijose, įskaitant pačią Saudo Arabiją, kur Teheranas rėmė šiitų diasporas, besiskundžiančias priespauda ir norinčias kovoti už savo teises.

Irano ir Saudo Arabijos antagonizmas buvo labai naudingas JAV. Vašingtonas galėjo save pozicionuoti kaip karalystės saugumo garantą, jei kariniu požiūriu galingesnis Iranas užpultų karalystę arba jei Saudo Arabijos rytinėje provincijoje, kuri yra turtingiausia naftos ištekliais, kiltų šiitų, sudarančių daugumą, sukilimas.

Mainais už karinę paramą Saudo Arabijos valdžia pritaikė savo naftos rinkos politiką prie JAV interesų. Kol kas tai visiems tiko, tačiau padėtis ima keistis. Saudo Arabija nustojo laikyti Vašingtoną, ypač kai valdžioje įsitaisė demokratų administracija, patikimu partneriu.

Beprecedentiškai griežtos JAV sankcijos Maskvai buvo nerimą keliantis skambutis kronprincui Mohammedui, kuris šiandien de facto valdo šalį. Pavyzdžiui, Vakaruose esančių užsienio valiutos atsargų įšaldymas.

Saudai baiminasi, kad tam tikromis aplinkybėmis toks likimas gali ištikti ir juos. Juk Jungtinės Valstijos turi daug pretenzijų karalystei, ypač dėl žmogaus teisių.

Vašingtono atžvilgiu princas Mohammedas tam tikru metu ėmė elgtis nepriklausomai, o kartais tiesiog iššaukiančiai. Pavyzdžiui, nepaisant JAV raginimų, jis ir toliau derina veiksmus naftos rinkoje su Maskva.

O neseniai jis sutiko sumažinti gavybą, dėl to padidėjo kainos ir į Rusijos biudžetą įplaukė papildomų pajamų, sankcijų karo su Vakarais įkarštyje.

Be to, Saudo Arabija pradėjo vykdyti naftos sandorius su Kinija juaniais, o tai buvo palaikyta skaudžiu smūgiu dolerio monopolijai.

Galiausiai, prieš mėnesį Pekine, tarpininkaujant Kinijai, Saudo Arabija ir Iranas pasirašė sensacingą ir daugeliui netikėtą susitarimą dėl diplomatinių santykių atkūrimo.

Tokiu būdu Kinija tapo svarbia veikėja Artimuosiuose Rytuose, kur iki tol visos taikos kūrimo iniciatyvos buvo tik Amerikos diplomatijos žingsniai.

Dabar jos monopolis sugriautas. Šią savaitę į Teheraną atvyko Saudo Arabijos delegacija, kuri imsis užduoties grąžinti prieš septynerius metus uždarytą ambasadą. Be to, balandžio pabaigoje numatytas istorinis Irano prezidento Ibrahimo Raisi vizitas į Rijadą.

Tuo pat metu Teheranui palankūs husių judėjimo atstovai Jemene rengiasi pasirašyti taikos susitarimą su Saudo Arabija, kuriuo būtų užbaigtas aštuonerius metus trunkantis karas, kuriame Saudo Arabija yra gerokai įklimpusi.

Vienintelis būdas princui Mohammedui ištrūkti iš Jemeno spąstų ir išsaugoti veidą – Teherano pagalba. Ir atrodo, kad Teheranas yra pasirengęs padėti.

Išvaduoti nuo Irano ir Saudo Arabijos konfrontacijos Artimieji Rytai taptų visai kitokiu, neatpažįstamu regionu.

Jame atsiras nauji svarbūs veikėjai, o seni aljansai pasitrauks į šešėlį. Pavyzdžiui, situacinis Saudo Arabijos ir Izraelio aljansas, kurį buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) taip aktyviai ir ne be sėkmės propagavo. Mažėjant Irano grėsmei, šis aljansas, kaip ir JAV skėtis, Saudo Arabijai taps vis mažiau svarbus.

Prie šios naujos realybės turės priprasti visi: Vašingtonas, Tel Avivas, Pekinas ir Maskva, kuriai iki šiol pavyko palaikyti glaudžius ir kartais vaisingus ryšius tiek su iraniečiais, tiek su saudiečiais.