infa.lt

Hagos Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Rusijos vaiko teisių įgaliotinės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Orderius išdavė teismo ikiteisminio tyrimo kolegija „neteisėto vaikų išvežimo” byloje. Kaip veikia TBT?

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) buvo įsteigtas 1998 m. liepos mėnesį. Teisinis pagrindas – Romos statutas, kurį pasirašė apie 120 JT valstybių narių. Teismo jurisdikcijai priklauso patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, atsakingus už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus ir agresijos nusikaltimus.

TBT faktiškai pradėjo veikti 2002 m. liepą, kai statutą ratifikavo 60 šalių. Jo būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose. TBT nepriklauso JT struktūroms ir nėra susijęs su JT Tarptautiniu teisingumo teismu, kuris taip pat įsikūręs Hagoje, Nyderlanduose. Tačiau jis gali pradėti bylas JT Saugumo Tarybos prašymu.

Teisme dirba 18 renkamų teisėjų. Be teisminio nagrinėjimo skyriaus, TBT turi apeliacinį skyrių, ikiteisminio tyrimo skyrių ir prokuratūrą.

Pagal Romos statuto nuostatas jis taikomas visiems asmenims be išimties, neatsižvelgiant į jų oficialias pareigas, įskaitant valstybių vadovus, vyriausybių narius ir parlamento narius. Aptariamiems nusikaltimams senaties terminų nėra. Bausmė gali būti netaikoma, jei nusikaltėlis serga psichikos liga, buvo apsinuodijimo būsenoje arba veikė savigynos tikslais.

Ikiteisminio tyrimo kolegija išduoda arešto orderį prokuroro prašymu trimis atvejais: jei areštas būtinas norint atvesdinti į teismą, jei asmuo trukdė tyrimui arba jei asmuo toliau daro nusikaltimus. Arešto orderyje nurodomas asmens vardas ir pavardė, nuorodos į konkrečius nusikaltimus ir nusikaltimų faktų santrauka. Arešto orderis galioja tol, kol teismas priima nutartį jį atšaukti.

Gavusios TBT prašymą bendradarbiauti, valstybės, pasirašiusios Romos statutą, privalo nedelsdamos suimti įtariamąjį ir pristatyti jį vietos teismui. Jei jos atsisako bendradarbiauti, teismas pateikia nuomonę ir perduoda bylą TBT valstybių narių asamblėjai arba JT Saugumo Tarybai. TBT taip pat turi teisę pateikti prašymą šalims, nepasirašiusioms TBT Romos statuto, ir tokiu atveju sprendimas lieka joms.

Įtariamasis gali prašyti laikinai paleisti iš suėmimo dar prieš prasidedant teismo procesui. Pats teismo procesas vyksta viešai ir dalyvaujant asmeniškai. Teismas savo sprendimą grindžia tik teismo proceso metu pateiktais įrodymais. Sprendimas priimamas teisėjų balsų dauguma.

Bausmės apima baudas, laisvės atėmimą iki 30 metų, o už ypač sunkius nusikaltimus – laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Laisvės atėmimo bausmės atliekamos teismo paskirtoje valstybėje iš savanorių sąrašo.

TBT išlaikomas iš valstybių narių įnašų, taip pat savanoriškų vyriausybių, tarptautinių organizacijų, privačių asmenų, korporacijų ir kitų organizacijų aukų. TBT jurisdikcijos nepripažįsta Rusija, JAV, Kinija, Izraelis ir kitos šalys.

Rusija pasitraukė iš TBT 2016 m., kai jo prokurorai Krymo aneksiją pripažino Ukrainos teritorijų okupacija.