infa.lt

Potencialių pretendentų į JAV prezidento postą nuo respublikonų, nuomonės dėl paramos Ukrainai vis labiau išsiskiria. Vienas iš 2024 m. prezidento rinkimų favoritų, Floridos gubernatorius Ronas Desantis, įsitraukė į debatus, praneša „Kommersant”.

Jis mano, kad JAV administracija turi daug darbo savo šalyje ir neturėtų koncentruotis į „kitoje Žemės rutulio pusėje esančios šalies problemas”. Turėtume bijoti Kinijos, o ne Rusijos, kuri, R. Desantiso nuomone, vargu ar užpuls Europą.

Šis pareiškimas papiktino kitą potencialų respublikonų kandidatą į prezidentus, buvusį viceprezidentą Maiką Pensą (Mike Pence).

Požiūris į Ukrainos konfliktą vis labiau skaldo Respublikonų partiją. Ypač karšti debatai vyksta tarp pretendentų į partijos nominaciją 2024 m. prezidento rinkimuose. Jie vis dažniau į savo kalbas įtraukia savo poziciją dėl Ukrainos, ir tai greičiausiai bus viena pagrindinių temų rinkimų kampanijos debatuose, teigia pagrindiniai JAV žiniasklaidos leidiniai, įskaitant CNN, „The Washington Post” (WP) ir „The Hill”.

Praėjusios savaitės pabaigoje buvęs JAV viceprezidentas Maikas Pensas (Mike Pence), kuris, kaip tikimasi, netrukus paskelbs apie savo dalyvavimą prezidento rinkimų varžybose, sakydamas kalbą Ostino universitete Teksase, užsipuolė savo partijos kolegas, kurie abejoja J. Bideno administracijos strategija dėl Ukrainos.

„Partijoje nėra vietos Putino apologetams, čia gali būti vietos tik laisvės gynėjams”, – pareiškė M. Pensas.

„Klysta visi, kurie mano, kad Vladimiras Putinas sustos ties Ukraina. Turime suprasti tikrąją ilgalaikę grėsmę, kurią kelia atsinaujinusi Rusijos agresija Europoje. Ir aš laikausi nuomonės, kad Putinas ties tuo nesustos”, – tęsė Maikas Pencsas interviu TV kanalui NBC.

Buvusio viceprezidento komentarai buvo panašūs į Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos draugės, buvusios JAV nuolatinės atstovės Jungtinėse Tautose Nikki Haley, kuri neseniai paskelbė apie savo prezidentines ambicijas, komentarus.

Savo rinkimų kampanijos kalboje ji pareiškė, kad „tai nėra karas dėl Ukrainos. Tai karas už laisvę… Jei Rusija gaus Ukrainą, Lenkija ir Baltijos šalys bus sekančios, ir mums gresia pasaulinis karas. O jei laimės Rusija, lažinuosi, kad Kinija užims Taivaną, o Iranas sukurs (branduolinę bombą).

Visiškai priešingą nuomonę išsakė Floridos gubernatorius Ronas Desantis (Ron Desantis), kuris Ukrainos klausimu pasisakė tą pačią dieną, kai šioje šalyje netikėtai apsilankė JAV prezidentas Joe Bidenas.

Jis pasiūlė Joe Bidenui apsilankyti Ohajuje, kurį dėl cheminių medžiagų išsiliejimo ištiko ekologinė katastrofa (pats prezidentas neseniai pareiškė, kad neketina ten vykti), ir pasienyje su Meksika, kur siaučia migracijos krizė.

Pasak gubernatoriaus, Joe Bidenas „labai rūpinasi šalies kitoje Žemės rutulio pusėje sienų saugumu, tačiau jis nieko nepadarė, kad apsaugotų mūsų sieną čia, namuose… mes turime daug problemų čia, savo šalyje, kurias jis apleido”.

R. Desantis FoxNews eteryje samprotavo, kad JAV vyriausybės taktika Ukrainoje prieštarauja nacionaliniams interesams ir kad nekontroliuojama pagalba išsunkia Ameriką, kuri turi bijoti Kinijos, o ne Rusijos.

„Viso to karo nebūtų buvę, jei ne prezidento silpnumas, kurį jis parodė pirmaisiais savo darbo metais”, – sakė Floridos gubernatorius. Kartu „baimė, kad Rusija įsiverš į NATO šalis ir visa kita, žinote, nė iš tolo nepasitvirtino”, – tęsė jis ir pažymėjo, kad nelaiko Rusijos tokia stipria varžove, kokia galėtų būti Kinija.

Politiko nuomone, „proxy karas su daliniu Kinijos dalyvavimu dėl pasienio žemių ar Krymo” neatitinka JAV interesų.

JAV administracija „turėjo apibrėžti, kokio strateginio tikslo ji siekia”, o ne tiesiog išrašyti „tuščius čekius”, „tai nepriimtina”, – padarė išvadą jis.

Reikėtų paminėti, kad 2015 m. Ronas Desantis, priešingai, pasisakė už tai, kad Ukraina būtų aprūpinta mirtinais ginklais, į ką atkreipė dėmesį WP.

Tikėtina, kad tokio pozicijos pasikeitimo priežastis – pasikeitusi viešoji nuomonė JAV.

The Associated Press-NORC Viešųjų reikalų tyrimų centro (The Associated Press-NORC Center for Public Affairs Research) apklausos duomenimis, šiandien tik 48% amerikiečių pritaria ginklų tiekimui Ukrainai, 29% – nepritaria, o 22% – nei už, nei prieš.

2022 m. gegužę už ginklų siuntimą Kijevui pasisakė 60% respondentų. Be to, „FoxNews” duomenimis, dauguma respublikonų (61%) ir beveik pusė nepriklausomų rinkėjų (49%) pasisako už apribotą laike paramą Ukrainai.

Nuomonę, kad Ukrainos karas išsekina JAV, vis dažniau kartoja ir JAV ekspertai. Visų pirma autoritetingas analitinis centras CSIS šeštadienį paskelbė analizę, kurioje teigiama, kad „per didelį regioninį konfliktą, pavyzdžiui, karą su Kinija Taivano sąsiauryje, JAV sunaudojamos amunicijos kiekis greičiausiai viršytų dabartines JAV gynybos departamento atsargas”.

Ir „tai įvyks greičiau nei per savaitę”, perspėjo ataskaitos autoriai. Ir kaip vieną pagrindinių šaudmenų trūkumo priežasčių jie nurodo Ukrainos krizę.

Mintį, kad JAV dalyvavimas konflikte Ukrainoje silpnina šalies pozicijas konfrontacijoje su Kinija, ne kartą yra išsakęs buvęs JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), kuris taip pat yra Respublikonų partijos kandidatas prezidento rinkimuose.

Pavyzdžiui, penktadienį duodamas interviu konservatyvaus radijo laidų vedėjui Glennui Bekui (Glenn Beck), buvęs prezidentas teigė, kad Rusija ir Kinija vienijasi prieš bendrus priešus ir tai gali būti „pavojingiausias dalykas, kuris gali nutikti mūsų šaliai”. Savo socialiniame tinkle „Truth Social” prieš kelias dienas jis rašė:

„Jis sistemingai, nors galbūt ir nesąmoningai, stumia mus link to, kas netrukus gali tapti Trečiuoju pasauliniu karu”.

Minėtame radijo interviu Donaldas Trampas pridūrė, kad, siekiant užkirsti kelią konflikto peraugimui į pasaulinį, Rusijos ir Ukrainos prezidentai turėtų kuo greičiau sėsti prie derybų stalo.

Svarbu patikslinti, kad, naujausių apklausų duomenimis, būtent Donaldas Trampas ir Ronas Desantis yra absoliutūs respublikonų nuomonės lyderiai.

Autoritetingas Kvinipiako universiteto institutas skelbia, kad 42% partijos šalininkų yra pasirengę balsuoti už Donaldą Trampą, o 36% – už R. Desantisą. Tik 6% respondentų pasisakė už Nikki Haley, o 4% – už Maiką Pensą

WP teigimu, pasauliniu mastu, jei situacija nepasikeis, atotrūkis tarp populiariausių konservatorių ir dabartinės administracijos nuomonių Ukrainos klausimu gali reikšti, kad „mūsų paramos Ukrainai kursas kabo ant plauko”.