infa.lt

© dpa

Vien tik piliečių nepritarimu federalinės vyriausybės vykdomai migracinei politikai negalima paaiškinti partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sėkmės, tvirtina Frankfurter Allgemeine Zeitung autorius Holger’is Steltzner’is.

Dešiniųjų populistų iš AfD sėkmė Maklenburgo–Vakarų Pomeranijos žemės rinkimuose, palikus už savęs pačią CDU (Merkel partiją), yra ne tik žmonių reakcija į Angelos Merkel vyriausybės prarastą migracijos proceso kontrolę. „Neabejotina, pabėgėlių srautas užplūdęs Vokietiją, tapo derlinga dirva dešiniųjų populistų populiarumo augimui – ypač po to, kai nurimo nuogąstavimai ryšium su €uro gelbėjimo politika“, – rašo autorius. Tačiau AfD sėkmėje dar atsispindi ir didinanti pagreitį globalizacijos proceso kritika.

Tradicinėse išsivysčiusios pramonės šalyse gyventojų gerovės augimas stringa, rašoma straipsnyje. Naująja realybe tampa stagnacija arba lėtas augimas. Vakaruose daugelis susidūrė su stagnuojančiomis ar netgi smunkančiomis realiomis pajamomis. Gerovės perskirstymo mechanizmai keičiasi, pensijinio amžiaus gyventojų dalis didėja, o imigracija aštrina kovą būsto ir darbo rinkose. pabėgėliai, imigrantai

Globalizacijos eigoje darbo vietos nuolat perkeliamos iš Amerikos ir Europos į Aziją, o techninės inovacijos tampa realia grėsme tradiciniams verslo vykdymo modeliams. Daugelis pradeda suprasti, kad jų tėvai gyveno geriau, nei gyvena jie patys ir, kad jų vaikams teks gyventi dar blogiau, konstatuoja Steltzner’is.

„Nuo to momento, kai Amerikos ir Europos populistinės partijos perėmė į savo rankas nerimą tų, kurie kenčia nuo globalizacijos, tradicinės partijos junta augantį spaudimą. Valdantysis elitas gali niekinti kairiuosius ir dešiniuosius populistus, tačiau ignoruoti jų neturi galimybės“, – rašo apžvalgininkas. Net Vokietijoje, užimančioje užtikrintas pozicijas pasaulinėje konkurencijos terpėje, nepatenkintieji, sociologų nuomone, sudaro trečdalį elektorato.

Šveicarijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Danijoje, Švedijoje, o dabar ir Vokietijoje – naujos partijos negali nepasinaudoti tokiu potencialu. „Matomai, kritika migracinės politikos atžvilgiu susimaišo su baime prieš islamistus, nuogąstavimais, susijusiais su vidiniu ir užsienio saugumu, ir globalizacijos kritika.

Europoje prie viso to prisideda nusivylimas susijęs su Europos Sąjunga, kuri, nežiūrint į daugybinius teisių ir taisyklių pažeidimus, nesugeba nei sukontroliuoti migracijos srauto, nei padėti taško Europos krizei ekonominio augimo atžvilgiu“, – pastebi straipsnio autorius.

Gerbiami skaitytojai, jeigu pageidaujate, – jūs galite paremti infa.lt tinklapį SMS žinute.