infa.lt

Rugsėjo pabaigoje Vokietija pilnai atsisakė dujų tiekimo iš Rusijos, o rusiškas dujas pakeitė dujotiekių dujomis iš Norvegijos ir Nyderlandų, suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD) ir anglimis.

Agentūros „Bloomberg” apklausti analitikai mano, kad Vokietijos valdžios institucijoms pavyko „išgyventi” šią žiemą be Rusijos energijos išteklių, tačiau jų atsisakius ilgainiui teks spręsti naujas problemas.

Pasak Simone Turri iš energetikos prekybos bendrovės MET International, pagrindinis iššūkis Vokietijai artimiausiais metais bus SGD pirkimas kaip bazinis energijos šaltinis. „SGD terminalų statyba be naujų sutarčių problemos neišsprendžia”, – sako S. Turri.

Ilgalaikių SGD importo sutarčių poreikį lemia išaugusi konkurencija gamtinių dujų rinkoje. Tikimasi, kad per ateinančius trejus metus SGD pasiūla pasaulyje labai nepadidės, tačiau konkurencija rinkoje ir toliau augs.

Didžiausią grėsmę Europos importuotojams gali kelti Kinijos ekonomikos atsigavimas, po kurio padidės SGD paklausa.

Galimas neigiamas poveikis Vokietijos dujų tiekimui vamzdynais galėtų būti Groningeno telkinio Nyderlanduose uždarymas iki 2024 m. dėl aplinkosaugos priežasčių. Iš šio telkinio Vokietijai tiekiama didžioji dalis energijos resursų.

Tarp iššūkių Vokietijai Bloomberg taip pat mini „anglių reabilitaciją” ir nestabilias oro sąlygas. Agentūros skaičiavimais, šiuo metu Vokietija daugiau nei trečdalį elektros energijos gamina iš anglies, o tai šalies vyriausybei kainuoja politinę kainą.

Vasario 20 d. Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) prezidentas Marcelis Fratšeris (Marcel Fratscher) Vokietijos energetikos rinkos pertvarką sankcijų sąlygomis įvertino 100 mlrd. eurų. Pasak jo, Vokietijos vyriausybės ir verslo išlaidos inovacijoms ateinančiais metais ir toliau didės, o tai būtina norint paspartinti pertvarkos procesą.