infa.lt

Dėl Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą viso pasaulio vyriausybės peržiūri savo karines doktrinas, ginklų atsargas, karinę įrangą ir tiekimo maršrutus. Praėjus metams nuo Rusijos ir Ukrainos karinio konflikto pradžios, pasaulyje prasidėjo naujos ginklavimosi varžybos, praneša agentūra „Bloomberg”, remdamasi šaltiniais ir atvirais duomenimis.

Bloomberg pažymi, kad karines strategijas peržiūri ne tik Europos šalys, bet ir Jungtinės Valstijos, Kinija, Taivanas ir Indija. Daugelis Ukrainai artimų šalių drastiškai padidino išlaidas gynybai, išplėtė karinės pramonės gamybos pajėgumus, padidino naudojamų tankų, artilerijos ir oro gynybos sistemų skaičių.

Agentūros analitikai taip pat pastebi, kad kai kurie JAV pareigūnai saugumo situaciją Europoje ir Azijoje vertina kaip tarpusavyje susijusią arba vieningą. G7 šalyse ir kai kuriose BRICS šalyse išaugo supratimas apie pavojus, pradedant branduoliniu karu ir baigiant maisto trūkumo problemomis, rašo Bloomberg.

„Bloomberg” pažymi, kad NATO šalių išlaidos gynybai nuo 1980-ųjų iki 2022 m. nuolat mažėjo, tačiau pradėjo didėti po to, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą. Lenkijos išlaidos gynybai 2023 m. išaugo daugiau nei dvigubai.

Gynybos sektoriui iš nacionalinio biudžeto bus skirta 97,4 mlrd. zlotų (22 mlrd. JAV dolerių), dar 30-40 mlrd. zlotų (6,7-8,9 mlrd. JAV dolerių) bus skirta iš kariuomenės nebiudžetinio fondo. Iš viso Lenkijos išlaidos gynybai sieks 4% bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. daugiau nei NATO šalys išleisdavo prieš prasidedant Rusijos kariniam konfliktui su Ukraina.

Agentūra „Bloomberg” primena, kad 2022 m. Vokietija sukūrė specialų 100 mlrd. eurų fondą šalies kariniam biudžetui finansuoti. Agentūros duomenimis, Vokietijos gynybos biudžetas padidės dar 10 mlrd. eurų 2024 m. Prancūzija taip pat didina karines išlaidas. Praėjusiais metais šalies vyriausybė paskelbė, kad 2024-2030 m. gynybos išlaidoms skirs 400 mlrd. eurų, t. y. trečdaliu daugiau nei ankstesnės karinės išlaidos, pažymi agentūra.

„Bloomberg” duomenimis, NATO šalys baiminasi, kad karinio konflikto atveju jų arsenalai būtų išnaudoti per greitai. Leidinio pašnekovų teigimu, Rusijos kariuomenė Donbase per savaitę galėtų iššaudyti tiek sunkiosios artilerijos sviedinių, kiek „Cezario” haubicų sviedinių buvo sunaudota per 13 Vakarų buvimo Afganistane, Libane, Malyje ir Irake metų.

Jungtinė Karalystė taip pat mano, kad visas šalies 155 mm artilerijos sviedinių atsargas Rusijos kariuomenė per kovas Donbase būtų sunaudojusi per dvi dienas 2022 m. vasarą, o Ukrainos kariuomenė – per savaitę.

„Tai yra istorija apie eros po Šaltojo karo pabaigą, ir ji baigėsi 2022 m. vasario 24 d. Visos kariuomenės tai išgyvena, nes dabar tapo aišku, kad niekas, įskaitant JAV, neturi atsargų, reikalingų dideliam ir intensyviam karui kariauti”, – agentūrai „Bloomberg” sakė karo analitikas Francois Heisbourg’as.

Rusijos karinės invazijos Ukrainoje pradžia neigiamai paveikė ginkluotės kontrolės mastą visame pasaulyje. Rusija ir JAV nutraukė derybas dėl Strateginės puolamosios ginkluotės sutarties (START).

Dienraštis „The Wall Street Journal” pranešė apie du Rusijos START pažeidimų epizodus: branduolinių objektų patikrinimų blokavimą ir atsisakymą susitikti aptarti kliūčių, su kuriomis susiduriama įgyvendinant susitarimą. Susitikimas turėjo įvykti 2022 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 6 d. Kaire; Rusija jį atšaukė paskutinę minutę, aiškindama tai JAV priešiškumu.