infa.lt

Europos Komisija pabrėžė, kad ji supranta ir atsižvelgia į tai, kokį poveikį kaimyninėms šalims, pavyzdžiui, Rumunijai ar Lenkijai, daro vadinamieji ES solidarumo keliai, kuriais siekiama padidinti Ukrainos grūdų eksportą, rašo Euractiv.

2022 m. gegužės pabaigoje ES pradėjo solidarumo juostų iniciatyvą, kuria siekiama padėti Ukrainai eksportuoti žemės ūkio prekes visais įmanomais maršrutais – įskaitant geležinkelį, kelių ir upių transportą – dėl Rusijos karo sukeltų sutrikimų.

Praėjus beveik metams nuo karo pradžios, priemonės pasiteisino: Pasak Komisijos generalinio direktoriaus pavaduotojo Michaelo Scannello, gruodį solidarumo keliais iš viso eksportuota 3 mln. tonų grūdų.

„Kai buvo pradėtos taikyti solidarumo linijos, niekas nenumatė tokios sėkmės, tačiau, žinoma, tai kainuoja, nes sutrikdoma kaimyninių šalių vietinė prekyba”, – šią savaitę ES Parlamento žemės ūkio komiteto posėdyje įstatymų leidėjams pripažino M. Scannell.

Nors solidarumo juostomis buvo siekiama palengvinti transportavimą per kaimynines šalis, pavyzdžiui, Rumuniją, į platesnes ES ir pasaulio rinkas, šių šalių ūkininkai ne kartą įspėjo, kad dideli grūdų kiekiai lieka pasienio regionuose ir išstumia vietos gamintojus iš rinkos.

Pavyzdžiui, rugsėjį Rumunijos grūdų augintojai perspėjo, kad dėl Ukrainos grūdų antplūdžio per solidarumo linijų iniciatyvą jie atsidūrė ties bankroto riba.

Tuo metu Komisija tvirtino, kad tai neturi neigiamo poveikio bendrajai rinkai, tačiau M. Scannell pripažino, kad šią problemą reikia spręsti, ir pažadėjo, kad Komisija „tai labai gerai supranta”.

Jis paaiškino, kad reikalingos priemonės yra geresnė logistika, įskaitant geresnes kelių, geležinkelių ir baržų jungtis, kurios padėtų grūdus gabenti toliau, ir geresnes sandėliavimo patalpas atitinkamose šalyse.

„Šiuo atžvilgiu vykdomos didelės investicijos”, – pabrėžė Scannell. Tačiau nenurodė nei sumų, nei terminų, taip pat nepatvirtino, ar tokios investicijos vykdomos ES, nacionalinėmis ar privačiomis lėšomis.

Nors tokių problemų sprendimas „yra didelis prioritetas”, solidarumo juostos „galiausiai bus naudingos šioms kaimyninėms šalims”, patikino jis, paminėdamas „didžiules naujas rinkas”, kuriomis jos galės naudotis, kai ES toliau integruos Ukrainą.

Tačiau įstatymų leidėjai, ypač iš minėtų šalių, nebuvo linkę tuo patikėti.

„Tokioms šalims kaip Lenkija ir Rumunija labai sunku”, – per posėdį pabrėžė europarlamentarė socialistė Clara Aguilera, ragindama skirti konkrečią pagalbą ir „didesnę Europos Komisijos paramą” šalims, kurios ribojasi su Ukraina.

Kukurūzai liko nenuimti

Tuo tarpu Rumunijos europarlamentaras Danielis Buda perskaitė žinutę, kurią gavo iš vieno šalies ūkininko.

„Prašome nuvežti šiuos [žemės ūkio] produktus į Afriką, kur jų labai reikia”, – rašoma žinutėje.

Toliau ūkininkas pasakojo, kad kukurūzų kainos nukrito gerokai žemiau gamybos sąnaudų, todėl ūkininkas nenuėmė savo 200 hektarų kukurūzų derliaus. „Paliksiu juos laukiniams gyvūnams, nes derliaus nuimti neapsimoka”, – aiškino jis.

Tokie ūkininkai, kaip šis, „laukia sprendimo”, – pabrėžė Buda ir apkaltino Komisiją, kad ji „tik pateikia išvadas”, bet nesiima priemonių.

Savo ruožtu Scannell taip pat pažymėjo, kad tokios temos kaip solidarumo juostos ir su jomis susijusios problemos, labai tikėtina, bus nagrinėjamos ir per vasario pradžioje įvyksiantį ES ir Ukrainos aukščiausiojo lygio susitikimą.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjus keliems mėnesiams, kai pasaulinės maisto produktų kainos smarkiai išaugo, pastaruoju metu kainų spaudimas šiek tiek atsipalaidavo – pagal Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) maisto kainų indeksą, gruodį pasaulinės maisto produktų kainos buvo mažesnės nei prieš metus.

Tuo tarpu Ukrainos žemės ūkio ministerija rugsėjo mėn. paskelbė, kad per derliaus nuėmimo sezoną Ukraina prikūlė 44 mln. tonų grūdų.

infa.lt apibendrinimas: Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo teigiama, kad Ukrainos grūdai bus tiekiami  jų laukiančioms vargstančioms Afrikos ir Artimųjų rytų šalims. Dabar jie pakeliui nusėda Europoje, nes vietiniams prekeiviams labiau apsimoka perparduoti pigesnius Ukrainos grūdus, nei vietinių gamintojų, dirbančių pagal ES reikalavimus ir todėl brangesnius. Bankrutavus Europos maisto gamintojams – maisto kainos ES kils dar labiau.