infa.lt

REUTERS

Centriniai bankai tapo pagrindiniais aukso pirkėjais.

Trečiąjį ketvirtį daugiausia besivystančių šalių centriniai bankai į savo atsargas supirko rekordinį kiekį aukso. Per ketvirtį jie supirko beveik 400 tonų metalo. Privatūs investuotojai ir juvelyrai taip pat vis labiau domisi auksu, tačiau kotiruotes stabdo rekordiniai biržoje parduodantys fondai. Analitikų teigimu, iki metų pabaigos kainos išliks dabartiniame 1600-1700 JAV dolerių už unciją diapazone.

Pasaulio aukso tarybos (World Gold Council – WGC) duomenimis, trečiąjį ketvirtį pasaulinė aukso gamyba išaugo tik 1 % – iki 1215,2 tonos. Tuo tarpu metalo suvartojimas išaugo 28 proc. iki 1 181,5 tonos.

Pagrindinė paklausos didėjimo priežastis buvo tai, kad centriniai bankai smarkiai padidino šio metalo supirkimą. WGC apskaičiavo, kad trečiąjį ketvirtį centriniai bankai nupirko rekordinį kiekį – 399,3 tonos (keturis kartus daugiau nei prieš metus), o jų dalis paklausoje siekė trečdalį.

Nuo metų pradžios centriniai bankai nupirko 673 tonas – didžiausią kiekį nuo 1967 m.

Didžiausi pirkėjai, pagal turimus duomenis, buvo Turkijos (30 tonų), Uzbekistano (26 tonos) ir Kataro (15 tonų) centriniai bankai. Daugiau nei 300 tonų aukso pirkėjai nebuvo atskleisti.

Kaip aiškina WGC, ne visos reguliavimo institucijos teikia ataskaitas apie aukso atsargas, o kai kurios iš jų tai daro pavėluotai.

Pavyzdžiui, 2009-2015 m. Kinijos liaudies bankas nupirko daugiau kaip 600 tonų aukso, tačiau apie tai paskelbė tik 2015 m. viduryje, atskleisdamas, kad metalo atsargos padidėjo 1,5 karto – iki 1 658 tonų.

Per kitus trejus metus ji reguliariai pranešė apie operacijas, tačiau nuo 2019 m. pabaigos pranešimai vėl nutrūko.

RF Centrinis bankas  nuo 2014 m. iki 2020 m. pradžios buvo pagrindinis rinkos dalyvis, per tą laiką nupirkęs 1,24 tūkstančio tonų aukso ir padidinęs savo aukso-valiutos atsargas (AVA) iki beveik 2 300 tonų. Tačiau aukso išgavėjai teigia, kad Rusijos reguliavimo institucija šiuo metu metalo neperka.

Pasak analitikų, didelį centrinių bankų susidomėjimą metalu skatina rekordinė infliacija ir recesijos rizika pasaulio ekonomikoje. Auksas atrodo prieinamas gerokai pabrangusio dolerio fone „ir gali atlikti stabilizuojantį vaidmenį”, pažymėjo vertybinių popierių rinkos ekspertas „BCS World Investment” Valerijus Jemeljanovas.

Kartu padidėjo geopolitinė rizika. „Rusijos užsienio valiutos atsargų įšaldymo precedentas padidino riziką laikyti atsargas pagrindinėmis valiutomis.

Todėl dabar reguliavimo institucijoms aktualiausias yra turto diversifikavimo klausimas”, – teigia Rusijos  „Alfa-Capital” portfelio valdytojas Dmitrijus Skriabinas.

Didėjanti pasaulinė infliacija taip pat skatina privačių investuotojų susidomėjimą tauriuoju metalu. WCG duomenimis, trečiąjį ketvirtį buvo nupirkta beveik 245 tonos aukso luitų ir monetų, t. y. 36% daugiau nei 2021 m. trečiąjį ketvirtį. Didelį susidomėjimą auksu parodė ir rusai, kurie, WCG duomenimis, per ketvirtį nupirko 6,5 tonos šio metalo, o nuo metų pradžios – daugiau kaip 20,5 tonos (penkis kartus daugiau nei pernai).

Tuo pat metu ETF fondai investicijas į šį metalą sumažino 227 tonomis, palyginti su daugiau kaip 271 tonomis prieš metus. Tai stabdo aukso kainos augimą.

Be to, 2022 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje jo vertė nukrito 8% – iki 1659 JAV dolerių už Trojos unciją. Investing.ru duomenimis, antradienį kainos konsolidavosi ties 1644 JAV dolerių už unciją riba.

Rinkos dalyvių nuomone, artimiausiu metu centrinių bankų ir privačių investuotojų susidomėjimas auksu išliks didelis. Prie to prisidės infliacija, makroekonominė ir geopolitinė rizika.

Nesitikima, kad juvelyrinių dirbinių segmente vartojimas toliau didės. Pasak Valerijaus Jemeljanovo, pramonė yra jautri didėjančioms pajamoms, ypač didelėse besivystančiose rinkose (Indijoje, Kinijoje), kurios šiuo metu patiria ekonomikos nuosmukį.