infa.lt

Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ kreipsis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą siūlydama grąžinti vartotojams 2022 m. bendrovės sukauptas perkrovų pajamas (neplanuotus viršpelnius).

Šios pajamos bus grąžinamos per investicijas į infrastruktūros atnaujinimą ir  sinchronizacijos projektus, šių lėšų neįskaičiuojant į 2023 m. ir vėlesnių metų perdavimo tarifą. Tai leis toliau užtikrinti patikimą elektros tinklo veikimą neperkeliant numatytų investicijų ant vartotojų pečių.

„Vertindami šių metų tendencijas ir Europos Sąjungos teisinį reglamentavimą perkrovų pajamoms, teiksime siūlymus VERT šių metų gautas perkrovų pajamas grąžinti vartotojams, iš jų atliekant sinchronizacijai ir tinklo plėtrai būtinus darbus ir jų neįskaičiuojant į tarifą. Taip pat, likus laisvų perkrovų pajamų po investicijų finansavimo, sieksime jas nukreipti elektros perdavimo tarifo mažinimui“, – sako „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.

Europos Sąjungos perkrovų pajamas reguliuojančiuose teisės aktuose apibrėžiamas perkrovų pajamų panaudojimo eiliškumas, pagal kurį pirmiausiai turi būti finansuojamos investicijos į elektros perdavimo tinklo infrastruktūros būtinąjį atnaujinimą bei plėtrą. Likusios laisvos lėšos gali būti nukreipiamos ateinančių metų elektros tarifui mažinti.

Perkrovų pajamų tarifo skyrimas elektros perdavimo tarifui poveikio „Litgrid“ įgyvendinamiems sinchronizacijos projektams neturės. Jie įgyvendinami pagal Vyriausybės nustatytas gaires ir terminus.

Perkrovų pajamų įtaka elektros perdavimo tarifui paaiškės šių metų rudenį, kai VERT nustatys  2023 m. elektros perdavimo tarifo viršutinę ribą Lietuvos vartotojams.

Perkrovų pajamos yra Europos elektros perdavimo tinklo operatorių gaunami pinigų srautai, skirti perdavimo tinklo infrastruktūros gerinimui ir elektros tarifo kompensavimui. Šias pajamas operatoriai gauna tuo atveju, kai tarp elektros prekybos zonų susiformuoja kainų skirtumai. Kainų skirtumas tarp prekybos zonų susiformuoja užsipildžius pralaidumams, tai yra, per jas suprekiavus maksimalius elektros kiekius, kuriuos kasdien nustato elektros perdavimo tinklo operatoriai.

2022 m. per pirmąjį pusmetį „Litgrid“ surinko 64,4 mln. Eur. perkrovų pajamų. 2021 m. „Litgrid“ perkrovų pajamos sudarė  50,1 mln. Eur. Šie pinigai buvo skirti elektros tinklo infrastruktūros projektams ir sinchronizacijos projektams įgyvendinti.

Dėl aukštų elektros kainų 2022 m. pirmojo pusmečio grynasis nuostolis buvo 9,2 mln. eurų (2021 m. pirmąjį pusmetį grynasis pelnas – 17,4 mln. eurų). Nuostolį daugiausia lėmė dėl padidėjusių elektros energijos kainų 3 kartus iki 34,7 mln. eurų išaugusios technologinių nuostolių perdavimo tinkle kompensavimo sąnaudos.

infa.lt:
Vienoje vietoje Litgrid rašo, kad 2022 pirmojo pusmečio perkrovų pajamos (pelnas) siekė 64 mln eurų, o jau kitur, kad 2022 pirmojo pusmečio grynasis nuostolis siekė 9,2 mln eurų. Kiek beprotiškai reikia manipuoliuoti skaičiais, kad sugebėtum 64 mln eurų neplanuotų pajamų (pelno) paversti į 9 mln grynojo nuostolio? Kitas klausimas dėl grąžinimo tų lėšų, kurios nusės įmonės kišenėse esą sinchronizuojant ir gerinant infrastruktūrą? Kiek metų turi būti gerinama infrastruktūra ir ar ji iš tikrųjų gerinama dešimtimis milijonų eurų kasmet? Ar ne paprasčiau būtų vartotojams tiesiog grąžinti jų permokėtus pinigus tiesiogiai mažinant tarifus? Beje, reikėtų atkreipti dėmesį į  tai, kas rašo šį kreipimąsi – Rokas Masiulis.