infa.lt

youtube nuotr.

Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Henrikui Daktarui buvo paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Kauno apygardos teisme buvo gautas Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė pataisos įstaigos teikimą tenkinti.

Vakar Kauno apygardos teismas paskelbė nutartį, kuria netenkino Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam H. Daktarui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam.

Taip pat ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti.

Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Henrikas Daktaras yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį (daugiau nei 22 metus).

Tačiau vien ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Nors ir stebima nuteistojo daroma pažanga, tačiau nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui.

Nuteistojo asmens byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nuteistasis anksčiau ne kartą teistas, šiuo metu bausmę atlieka už daugybės nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų – padarymą.

Bylos nagrinėjimo metu H. D. savo kaltės nepripažino. Socialinio tyrimo išvada taip pat patvirtina, kad nuteistasis ir vertinimo metu kaltės nepripažino, situaciją racionalizuoja, nepriima jam inkriminuotų nusikaltimų bei nėra susitaikęs su jam paskirta bausme.

Iš esmės tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir teismo posėdyje nagrinėjant pataisos įstaigos teikimą, kas kelia abejonių, ar nuteistasis tikrai yra padaręs tinkamas pozityvias išvadas dėl įvykdytų nusikalstamų veikų ir jomis sukeltų neigiamų pasekmių, kuriems iš esmės yra abejingas.

Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad H. Daktaro padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jo ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad jis bausmės atlikimo metu keturis kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytus vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos jau nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos suabejoti itin teigiama H. Daktaro motyvacija siekiant švelnesnės bausmės.

Juolab, kad paskutinė nuobauda paskirta 2021 m. liepos 9 d. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, tai yra jau po to, kai paskutinį kartą Kauno apygardos teisme buvo sprendžiamas analogiškas klausimas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama korekcija nėra akivaizdi.

Nuteistasis dar nėra ir atlyginęs padarytos žalos: priteisti civiliniai ieškiniai dengiami priverstine tvarka.

Pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmės iki gyvos galvos pakeitimas terminuota laisvės atėmimo bausme gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo kardinaliai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals.

Taip bus įgyvendinta bausmės paskirtis, nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Vertinamu atveju daryti tokią išvadą vis tik nėra pagrindo.

Teismo nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.