infa.lt

video kadras

Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, nuo gegužės 16 d. į Rusijos nelaisvę pateko daugiau kaip 1 700 Ukrainos karių, gynusių Azovstal plieno gamyklą Mariupolyje, rašo vokiečių Deutsche Welle. Tarp jų yra sužeistų karių, kai kurie iš jų buvo nugabenti gydyti į Novoazovską, separatistinėje Donecko liaudies respublikoje.

Ukrainos pareigūnai patikino, kad sulaikyti kariai galėtų grįžti namo belaisvių mainų būdu, o prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat išreiškė viltį išgelbėti karių gyvybes, sakydamas: „Ukrainai reikia gyvų ukrainiečių didvyrių”, cituoja DW.

Mirties bausmė Azov kovotojams?

Tačiau Rusija neskuba derėtis dėl belaisvių mainų. Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas netgi nuėjo taip toli, kad pareiškė, jog ukrainiečių karo belaisvių, kuriuos jis pavadino „nacių nusikaltėliais”, keisti negalima. Gegužės 26 d. Rusijos Federacijos Aukščiausiasis Teismas turėtų priimti sprendimą dėl bataliono „Azov” pripažinimo „teroristine organizacija”, o tai reikštų jo narių draudimą Rusijoje. Teigiama, kad šalies Generalinė prokuratūra už uždarų durų veda derybas dėl šiuo tikslu parengto prašymo.

Savo ruožtu, Leonidas Sluckis – Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas ir Rusijos derybų su Kijevu grupės narys – pasiūlė teisti „Azov bataliono” karius ir panaikinti 1996 m. Rusijoje galiojusį moratoriumą mirties bausmei. „Visas pasaulis turėtų pamatyti, kad ukrainiečių nacionalistai nusipelno tik mirties bausmės”, – pareiškė jis.

Tarptautinės teisinės garantijos

Vokietijos karo eksperto ir buvusio NATO generolo Egono Ramso teigimu, ukrainiečių karių pasmerkimas mirti Rusijoje būtų akivaizdus tarptautinės teisės pažeidimas.

„Iš Mariupolio evakuoti kariai, įskaitant sužeistuosius, yra karo belaisviai”, – sakė E. Rammsas Vokietijos transliuotojui ZDF. „Tai numatyta 1949 m. Ženevos konvencijoje. Kai girdžiu Dūmos atstovus garsiai skelbiant, kad kariai nusipelno mirties bausmės, atrodo, kad tie Rusijos atstovai dar kartą neteisingai interpretuoja teisinę situaciją.”

Ženevos konvencija dėl elgesio su karo belaisviais buvo ratifikuota 1949 m. rugpjūtį, o jos 13 straipsnyje teigiama: „Su karo belaisviais visada turi būti elgiamasi humaniškai. Bet koks neteisėtas sulaikančiosios valstybės veiksmas ar neveikimas, dėl kurio miršta ar kyla rimtas pavojus jos laikomo karo belaisvio sveikatai, yra draudžiamas ir bus laikomas šiurkščiu šios Konvencijos pažeidimu.”

Šiame kontekste Kristiano Albrechto universiteto Kylyje (Vokietija) Teisės fakulteto direktorius ir dekanas Andreas von Arnauldas DW pabrėžė, kad karo belaisviai negali būti baudžiami vien už tai, kad yra ginkluoto konflikto dalyviai, bet gali būti baudžiami, jei vykdo karo nusikaltimus. Tokiais atvejais, pasak jo, jie vis dėlto turi teisę į teisėtą ir teisingą teismą.

Rusija teisiama Europos Žmogaus Teisių Teisme?

Miuncheno Bundesvero universiteto (karinė aukštoji mokykla) tarptautinės teisės ir žmogaus teisių apsaugos profesorė Christina Binder išsakė dar vieną svarbią mintį: Nors Rusija įsipareigojo laikytis Europos žmogaus teisių apsaugos konvencijos 13 protokolo, draudžiančio mirties bausmę, ji niekada jo neratifikavo.

Kovo mėnesį Rusija pasitraukė (ir buvo išmesta) iš Europos Tarybos, o tai taip pat reiškia, kad Rusija nebesilaiko Europos žmogaus teisių konvencijos, tačiau ji dar galiojo šešis mėnesius. „Dėl žmogaus teisių pažeidimų, kurie bus padaryti iki 2022 m. rugsėjo vidurio ir už kuriuos Rusija yra atsakinga… galima kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT)”, – aiškina C. Binder. Tai būtų taikoma bataliono „Azov” kovotojų kankinimui ir egzekucijai.

Ženevos konvencijos pažeidimų pasekmės

Sunkūs Ženevos konvencijos pažeidimai apibrėžti dokumento 130 straipsnyje, sako Binder. Tai „tyčinis žudymas, kankinimas ar nežmoniškas elgesys, įskaitant biologinius eksperimentus, tyčinis didelių kančių ar sunkių kūno ar sveikatos sužalojimų sukėlimas, karo belaisvio vertimas tarnauti priešiškos jėgos pajėgose arba tyčinis teisės į teisingą ir teisėtą teismą atėmimas iš karo belaisvio”.

Binder teigia, kad už tokius pažeidimus Rusija gali būti laikoma atsakinga kaip valstybė, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir atskiri asmenys. „Jei būtų įvykdyta egzekucija be teisingo ir teisėto teismo, Rusija pažeistų tarptautinę humanitarinę teisę”, – sakė ji. „Tačiau tokiais atvejais nėra jokios tarptautinės teisės vykdymo užtikrinimo priemonės, jokios „policijos”. Todėl tenka imtis kitų šalių taikomų priemonių, pavyzdžiui, ekonominių sankcijų.”

Atskiri asmenys taip pat galėtų būti teisiami ir patraukti individualion atsakomybėn už sunkius Ženevos konvencijos pažeidimus nacionaliniuose teismuose. Tačiau, priduria C. Binder, Vladimiras Putinas šiuo atveju naudojasi imunitetu, nes yra einantis valstybės vadovo pareigas. Ji sako, kad prireikus taip pat būtų galima kreiptis į Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT).

„Nei Rusija, nei Ukraina nėra Romos statuto partnerės”, – sakė ji. „Nepaisant to, Ukraina yra pripažinusi Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją dėl Statuto pažeidimų – šiuo atveju dėl 2014 m. Ukrainos teritorijoje įvykdytų karo nusikaltimų. Ir tokiais atvejais pareigas einančio valstybės vadovo imunitetas tampa nesvarbus”, – pridūrė J. Binder.

Ukrainos žmogaus teisių gynėjai su nerimu seka savo tautiečių likimą. Ukrainos nevyriausybinės teisių gynimo organizacijos Pilietinių laisvių centro direktorė advokatė Oleksandra Matvijčiuk neseniai Jungtinės Karalystės naujienų portalui „iNews” sakė, kad JT turėtų suteikti garantijas, jog Rusija laikysis tarptautinių žmogaus teisių standartų ir užtikrins, kad su ukrainiečių karo belaisviais būtų elgiamasi pagarbiai.

Jos nuomone, istorija tų, kurie gynė plieno gamyklą „Azovstal”, nusipelno būti papasakota ateities kartoms knygose ir filmuose: „Ši istorija turi turėti laimingą pabaigą”.