infa.lt

 The Wall Street Journal

Laurence Norman, Stephen Fidler

Jeigu ketvirtadienį, Didžiosios Britanijos referendume bus nuspręsta pasitraukti iš ES, politine prasme tai sukrės Europą iki pamatų, rašo The Wall Street Journal. „Ir netgi, jei Britanija liks Europos Sąjungoje, blokas, galimai, niekada nebebus toks, koks buvo, tvirtina žurnalistai Laurence Norman ir Stephen Fidler.

Britanijos sprendimą pasitraukti iš ES dar pagilins krizė, kuri jau dabar yra apėmusi Europą, skelbia leidinys. Politikų ir valdininkų vertinimu, mažiausiai kas nutiks – pasikeis jėgų balansas bloke. Taip pat „Brexit“ gresia sukrėtimais finansų rinkose ir ES priešininkų kitose šalyse sustiprėjimu.

Tačiau permainos net kuriuo atveju bus, tęsia autoriai. Vasarį Britanijos premjeras Kameronas susitarė su ES dėl lengvatų imigrantams sumažinimo ir Britanijos atribojimo nuo pastangų sukuriant „dar glaudesnę ES šalių sąjungą“. „Kamerono bandymai susigrąžinti iš Briuselio dalį įgaliojimų ryšium su referendumu jo šalyje – štai būdas, kuriuo žada sekti kiti Europos politikai, kas potencialiai gresia dar labiau suskaldyti bloką“, – sakoma straipsnyje.

Referendumas Britanijoje tapo šoku Europos politikams: jis sukėlė abejones judėjimu „link federalinės ES“, kurį kai kurie savo laiku manė esant neišvengiamu.

Dabar yra nuomonė, jog atsirado galimybė pereiti prie naujos sutarties apie „dviejų lygių ES struktūrą“. Šalys pasidalins į dvi grupes – glaudžiai integruotas „branduolio šalis“ ir „periferines“.

Didelis klausimas, kiek kitų ES šalių pabandys sekti Britanijos pavyzdžiu. Sekant Pew Research Center apklausos duomenimis, daugelyje šalių neigiamas požiūris į ES toks pat stiprus arba net stipresnis, nei Didžiojoje Britanijoje. Pavyzdžiui, Ispanijoje – 49% nepatenkintų, o Prancūzijoje – 61%, praneša žurnalistai.

Britanijos teisingumo ministras Michaelis Gove, šalies pasitraukimo iš ES šalininkas, pareiškė, jog Britanijos pasitraukimas taps žiežirba „demokratiniam viso kontinento išsilaisvinimui“.

Už referendumus apie narystę ES pasisakė Marine Le Pen Prancūzijoje ir Geert Wilders Nyderlanduose.

Tiesa, tradicinėse europietiškose partijose pirmauja nuomonė, jog sugrįžimas į Europą, sudarytą iš nacionalinių valstybių, padidins ardančių konfliktų riziką.

Kaip bebūtų, kai kurių šalių vyriausybės (Vengrijos, Slovakijos, Lenkijos, Italijos) ėmė priešiškai reaguoti į Briuselio reikalavimus, pastebi leidinys.

„Aukšti Europos diplomatai sako: po „Brexit“ bet kurie ES susitarimai su Britanija turi būti tokie, kad Britanija ničnieko nelaimėtų iš savo pasitraukimo iš bloko – „dykai“ nesinaudotų narystės privalumais“, – rašo autoriai.

„Išėjo – tai išėjo, – paaiškino Volker Ruhe, buvęs Vokietijos gynybos ministras. – Negalima susitarti dėl kažkokio tarpinio statuso”.

Ruhe pripažino, jog po Britanijos pasitraukimo blokas nukentės ir labiau susikoncentruos į savas problemas. Sumažės ES potencialas gynybos, saugumo ir diplomatijos srityse. Tik Britanija ir Prancūzija turi stambius ekspedicinius karinius dalinius, branduolinį ginklą ir „veto“ teisę JT saugumo Taryboje.

„Europoje yra mažiausia viena vieta, kur galimu Britanijos pasitraukimu iš ES bus džiaugiamasi, – tai Kremlius, – pasakė buvęs NATO generalinis sekretorius Rasmussenas. – Rusai Britanijos pasitraukimą įvertins ne tik kaip ES, bet ir visos vakarų bendruomenės susilpnėjimą”.

Leidinys aprašo dar vieną potencialią „Brexit“ pasekmę: pasikeis jėgų santykis tarp €uro-zonos šalių ir tų, kurios naudojasi savo nacionaline valiuta. Antrosioms teks rinktis: arba perėjimas prie €uro, arba permanentinis įtakos praradimas.