infa.lt

URM nuotr.

Anot Baltijos šalies užsienio reikalų ministro, Europa turi atremti „neteisėtą“ Kinijos spaudimą Lietuvai ir joje veikiančioms užsienio įmonėms arba rizikuoti pakenkti tarptautinei prekybos sistemai, praneša Financial Times.

Gabrielius Landsbergis „Financial Times“ tvirtino, kad Kinija eskalavo konfliktą dėl Lietuvos ryšių su Taivanu ir persekiojo Europos įmones, kurios naudoja Lietuvoje pagamintus komponentus. Jis sakė, kad kalbėjo apie tai ketvirtadienį ir penktadienį susitikime su ES užsienio reikalų ministrais.

„Dabar iš Europos turi būti gautas labai aiškus atsakymas. Europa turi pasakyti, kad taip traktuoti bendrosios rinkos negalima. Tai taisyklėmis pagrįstos tarptautinės prekybos tvarkos testas. Europa turi atsistoti“, – pridūrė G. Landsbergis.

Lietuva atsidūrė geopolitinių ginčų centre po to, kai Vilnius leido Taivanui atidaryti atstovybę savo vardu, o ne įprastai, kaip daro kitos valstybės, pavadinti ją sostinės Taipėjaus vardu.

Kinija sureagavo aštriai ir žaibiškai – atšaukė savo ambasadorių ir sumažino Lietuvos ambasados ​​Pekine statusą iki reikalų patikėtinio lygmens, sustabdė lietuviškas prekes prie savo sienų ir perspėjo Europos įmones, tokias kaip Vokietijos automobilių dalių gamintoja „Continental“, nenaudoti komponentų iš šios Baltijos šalies, primena FT.

Kinija reikalauja, kad šalių vyriausybės neleistų Taivanui taikyti bet kokį elgesį, nurodantį nuosavą suverenitetą. Pekinas nepritaria bet kokiam oficialaus šalies pavadinimo, Kinijos Respublikos, arba jos geografinio pavadinimo Taivanas naudojimui, ką ji laiko Taipėjaus bandymu siekti de jure nepriklausomybės.

Landsbergis ir kiti Lietuvos pareigūnai (konservatoriai) tvirtina, kad Vilnius laikosi Pekino politikos, tačiau gali laisvai užmegzti komercinius ir kultūrinius ryšius su Taivanu.

„Lietuva nepadarė nieko blogo, nepadarė nieko nelegalaus, mes nepažeidėme jokių tarptautinių įsipareigojimų. Iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tai, kas daroma su mūsų įmonėmis, vienašališkai keičiamas mūsų ambasados ​​statusas, kas dabar daroma su Europos įmonėmis, visa tai greičiausiai yra neteisėta“, – pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras, Gabrielius Landsbergis.

Taivanas, siekdamas sušvelninti Pekino pykčio smūgio pasekmes, žada įkurti 1 mlrd. JAV dolerių kredito fondą Lietuvos ir Taivano projektams bei 200 mln. investicinį fondą Baltijos šalyje ir įsigijo 120 konteinerių, kurie buvo užblokuoti Kinijos uostuose.

Pačios Lietuvos pozicija praėjusią savaitę susipainiojo, kai prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog buvo „klaida“ biurą pavadinti Taivano, o ne Taipėjaus vardu. Landsbergis teigė, kad Vyriausybė „derina“ pozicijas su prezidentu, esą abu „visą situaciją vertina panašiai“, tačiau detalių nepateikė.

Landsbergis tvirtina, kad „precendento neturintis“ Kinijos priekabiavimas prie kitų šalių įmonių rodo, jog Europoje ir kitur reikia „skubiai sukurti kovos su prievarta priemones“.

„Tai yra išbandymas ES, bet kartu ir vakarams. Kaip Vakarų visuomenė po Antrojo pasaulinio karo jautėme atsakomybę įvesti taisyklėmis pagrįstą prekybos tvarką. Pavyko. Dabar matome, kad tai išbandoma“, – pridūrė jis.

Lietuva patiria spaudimą ne tik iš Kinijos; Baltarusija ir Rusija grasina jos rytinėms sienoms. G.Landsbergis Maskvą pavadino „geopolitikos griovėja“ ir teigė, kad jos veiksmų prie Ukrainos sienos pasekmės paveikė Lietuvą ir jos kaimynes.

Landsbergis nerimauja dėl bet kokių nuolaidų Rusijai, taip pat dėl galimybės, kad Maskva gali perkelti savo karius iš Ukrainos į arčiau Lietuvos esančią Baltarusiją, sakė jis.

„Reikia nusiųsti Putinui labai rimtą atsakymą“, – pareiškė G.Landsbergis ir pabrėžė manantis, jog NATO sustiprins saugumą Baltijos šalyse, jei situacija paaštrėtų.