infa.lt

Tai mano asmeninės mintys, o ne oficiali LŠS pozicija. (Arvydas Daunys)

Dalis žmonių kaltina Lietuvos Šeimų Sąjūdį tuo, kad jis maskuodamasis savo akcijomis veržiasi į valdžią, „prie lovio“.

Panagrinėkime šį klausimą išsamiau:

Tie patys kaltintojai priekaištauja, kad LŠS beveik nieko nenuveikė valstybės labui – visi jo darbai ir akcijos niekur nenuvedė.

Ar tikrai taip? – Viskas, kas vyko valstybėje po Didžiojo Šeimos Gynimo Maršo 2021 rodė, kad daugybė valdančiosios daugumos suplanuotų priimti įstatymų projektų, tokių kaip Stambulo konvencija, Partenrystės įstatymas, Neapykantos kalbos įstatymas, narkotikų dekriminalizavimo įstatymas patyrė fiasko.

Net vakar buvo bandoma prastumti Seimo statuto pataisą, kuri leistų bet kokį Seimo svarstymo metu atmestą įstatymą leisti teikti pakartotinai svarstyti nelaukiant 6 mėnesių pertraukos termino. Tas, LŠS žiniomis buvo daroma norint be pakeitimų prastumti Narkotikų dekriminalizavimo įstatymą, kuris tik ką buvo atmestas.

LŠS siuntė šimtus laiškų, dirbo su Seimo nariais, spauda, kad tas nepraeitų. Ir vakar, šis klausimas buvęs Seimo darbotvarkėje 27 numeriu, – net nepaminėtas. Patikrinus – nesvarstytas, išbrauktas iš darbotvarkės.

Net turėdami daugumą Seime – jie nesugebėjo to prastumti. Nes nepavyko susitarti tarpusavyje.

Ir ties kiekvienu tuo klausimu aktyviai dirbo Lietuvos Šeimų Sąjūdis. Kadangi jo programoje, pirmuoju prioritetu stovi Šeimos interesai, Šeimos pasirinkimo laisvė, Šeimos šventumas. Kadangi jis ir susikūrė vedamas būtent Šeimos vertybių šioje valstybėje išsaugojimo tikslu.

Ar po to galima sakyti, kad Lietuvos Šeimų Sąjūdis nieko nepasiekė?

Jis davė Lietuvai viltį ir suvokimą, kad bendrai susitelkus dar galima kažko pasiekti, kad tų, kurie nesutinka su valdžios politika yra daug, kad jie neabejingi ir prireikus stoja į vieną gretą ginti to, kam susirinko.

Suprantama, kad toks judėjimas yra mirtinai pavojingas valdžios vykdomos politikos linijai, nes tiesiog stabdo jos nusimatytų tikslų realizavimo galimybę.

Turbūt nereikia stebėtis, kad būtent dėl to prieš LŠS buvo pradėtos (ir vyksta visą laiką) šmeižto kampanijos, siekiant iš vidaus suskaldyti judėjimą.

Toks tas visuomenės gyvenimas, tačiau nežiūrint į visa tai ,Lietuvos Šeimų Sąjūdis – stipri organizacija ir ji stiprėja.

Tuomet, kai pradžioje Sąjūdis galėdavo vienu metu parengti kokią vieną protesto akciją – šiandien jis vykdo dvi ilgalaikes akcijas.

Vienas iš jų I- neterminuota Irmanto Ostrausko protesto palaikymo prie Seimo akcija, kita – LŠS Kalėdinis turas per Lietuvą, dalinant rėmėjų dovanas Lietuvos vaikams.

Dalis oponentų tai vadina rinkimine akcija – norėčiau paaiškinti – tai Lietuvos Šeimų Sąjūdžio rėmėjų-verslo dovanos. Rėmėjai dovanojo šokoladukus, knygutes ir kitką, kas ir dovanojama vaikučiams prie eglutės miestų aikštėse.

LŠS iš savo pusės, parengė programą, Kalėdinį autobusiuką, surado Kalėdų Senelį, jo palydovę, sudarė kelionių grafiką, visi žmonės dirba nemokamai ir LŠS , kaip organizacijai, nieko nekainuoja.

Šiandien autobusiukas išvyko į Varėną, po to vyks į Alytų ir Prienus. Tai Lietuvos Šeimų Sąjūdis ir jis nori bent kažkuo, pagal išgales, prisidėti prie vaikų šventės.

Tai tiek apie tą „rengimąsi rinkimams“.

Vakar turėjau pokalbį su žmogumis, kuris manė, kad darome nepakankamai ,siekiant nuversti šią valdžią. Trumpai nupasakosiu jo esmę.

Aš jo paklausiau, kokiu būdu tą valdžią galima pakeisti – yra smurtinis ir tas, kuris dar paliktas mums įstatymu – rinkimais.

Smurtinis tiesiog net fiziškai neįmanomas esamomis sąlygomis ir nepasiteisintų net jam per stebuklą pavykus, jokiais aspektais.

Pirma, reikia turėti kažką, kas užimtų ministrų kėdes ir vadovautų valstybei – tai turi būti tokiam darbui parengti, šviesūs ir išsilavinę bei išpažįstantys Šeimos vertybes žmonės.

Ar tokie žmonės sutiktų eiti į valdžią tokiomis sąlygomis? Smurtu nuvertus valdžią? – Greičiausiai, beveik 99%, mano nuomone, kad ne.

Kas tada užimtų laisvas kėdes? – Tie patys, kurie dešimtmečiais ir taip sėdi Seime, gadindami ten orą ir visaip nuodydami Lietuvos visuomenei gyvenimą (su retomis išimtimis).

Kas įvyktų taikiu būdu privertus valdžią pasitraukti būtent dabar? – Lygiai tas pats. Ateitų marga koalicija, neturinti jokių kitų tikslų, kaip tik išsilaikyti valdžioje iki sekančių rinkimų ir vėl nuodytų gyvenimą. Galbūt taptų kažkiek lengviau, galbūt. Tai irgi kažkokia viltis.

Bet reikia pažiūrėti ką jie visi kalba apie šiandienę situaciją – kritikuoja dabartinės Vyriausybės metodus, bet ne tikslus. Vakcinacija turi būti įgyvendinta, bet taikiomis priemonėmis, be prievartos, pandemija turi būti stabdoma, tik kitokiais būdais, mažumų teisės turi būti ginamos (lyg jas kas pultų) ir t.t. ir pan. Pažiūrėkite kaip kas balsavo jautriais klausimais.

Ir tai tikrai nėra tai, ko norėtų laisvo apsisprendimo teisės norintis žmogus. Laisvo apsisprendimo ką daryti su savo kūnu, laisvo apsisprendimo kaip jam auklėti savo vaikus, laisvo apsisprendimo kaip jam gyventi ir išgyventi, nebijant būti išmestam iš darbo už tai, kad atsisako testuotis savo lėšomis, kas dažnam žmogui tiesiog nepakeliama. 640 eurų už testus į mėnesį? – tai tiesiog prievarta, kito žodžio nėra. Finansinė prievarta, žinant, kad žmogui tiesiog nebeliks lėšų nusipirkti valgyti ir susimokėti už būstą.

Kodėl visa tai pasakoju?

Noriu paaiškinti, kad Lietuvoje šiuo metu nėra rimtos politinės jėgos, kuri paėmusi valdžią ryžtųsi kardinaliai pertvarkai. Įdiegtų Šeimos apsaugos mechanizmą, pakeistų Konstituciją taip, kad rinkimuose dalyvautų tik vienmandatėse apygardose išrinkti kandidatai, panaikintų partijų finansavimo iš valstybės biudžeto tvarką, išviešintų bendradarbiavusių su SSSR KGB sąrašus, ir daug kitų dalykų, griaunančių valstybę visus 30 metų.

Ir tą politinę jėgą reikia sukurti. Per likusius iki rinkimų metus.

Tokią jėgą, kuria pasitikėtų visuomenė, kuri patrauktų ir rinkimuose nedalyvaujančius tyliuosius rinkėjus, kad ji turėtų pakankamą galią be jokių koalicijų keisti Konstituciją ir įgyvendinti visuomenės lūkesčius. Tai vienintelis šiai dienai dar įmanomas kelias.

Kas tą politinę jėgą sukurs? Kokie žmonės ją sudarys? – Nuo atsakymų į šiuos klausimus priklauso Lietuvos ateitis.

Ar tai bus Lietuvos Šeimų Sąjūdis? – Jo gretose yra daug šviesių ir tam tinkamų žmonių, bet šiai dienai nepakankamai, kad galima būtų užimti visas svarbiausias valstybės valdymo vietas ir sėkmingai vadovauti visoms valstybės sritims.

Šiuo metu Lietuvos Šeimų Sąjūdis aktyviai konsultuojasi su įvairiomis visuomeninėmis organizacijomis dėl bendro Apskritojo stalo galimybių ir bendrai suderintų veiksmų ateičiai, ieškodamas bendrų sąlyčio taškų. Tai nėra vienos dienos darbas – tai procesas. Ir daug kas priklausys nuo to ar šis procesas vystysis toliau, ar sustos tų taškų nesuradus.

Šiai dienai tikrai nėra svarbu kas sukurs tą naują politinę jėgą – svarbu tai, kad ją palaikytų visuomenė. Bet to, kad ji yra būtina – jau sunku paneigti, mano manymu.

Ar Lietuvos Šeimų Sąjūdis virs partija?

Nemanau, kad tai būtų tikslinga, žvelgiant iš judėjimo narių pozicijos. Žmonės to nenori. Bet gali būti, jog jų pozicija šiuo klausimu pasikeis, pasikeitus aplinkybėms ar atsiradus suvokimui, kad jie gali kažką keisti asmeniškai. LŠS virtimo partija klausimas nesvarstomas.

Ar dalyvaus rinkimuose?

LŠS tikrai rems atskirus savo narius ar kitus kandidatus, kurie atitiks Sąjūdžio išpažįstamas vertybes ir palaikančius jo programą. Apie tai ne kartą buvo rašyta. Todėl kviečia visus jungtis bendram darbui. Tačiau kaip visuomeniniam judėjimui dalyvauti rinkimuose LŠS neleidžia įstatymai.

Lietuvos Šeimų Sąjūdis gina ir palaiko savo narius bei kitus žmones

LŠS narys Irmantas Ostrauskas padavė į teismą savivaldybę už tai, kad ji nušalino jį nuo darbo, atsisakius testuotis savo lėšomis. Teismas priėmė šį LŠS teisininkų parengtą ieškinį.

Laimėjus bylą atsirastų galimybė panaikinti šį reikalavimą visoje šalyje. Bet valdantieji tam jau ruošiasi – A.Dulkys vakar pareiškė, kad svarstomas klausimas įvesti prievartinę vakcinaciją tam tikrų specialybių darbuotojams. Pradžiai. Pirmai pradžiai.

Visi ko gero supranta, kad tai tik pirmas žingsnis į prievartinę visos Lietuvos vakcinaciją. Ir tik VISŲ žmonių susitelkimas duoda vilčių tai sustabdyti. Nes tai veda į konclagerį, kuriame bus galima vėliau įteisinti viską.

Todėl, šiai dienai vienintelis kelias siekiantiems pasirinkimo laisvės – tai jungtis prie tos visuomeninės jėgos, kuri realiai dirba, kovodama už mūsų visų teises, tuo padėdama visai Lietuvai pamatyti įmanomą kelią. Ir prisidėti prie ateities Lietuvos kūrimo.