infa.lt

Seimo Kultūros komitetas kartu su projekto „Prisijungusi Lietuva“ vykdytojais surengė nuotolinę konferenciją #PrisijungusiLietuva. Ar prisijungėme?

Konferencijos dalyvius, pranešėjus ir organizatorius pasveikino Kultūros komiteto pirmininkas, konservatorių frakcijos narys, prof. Vytautas Juozapaitis.

„Skaitmeninių įgūdžių ugdymas, ypač šiandien, pasaulinės pandemijos metu, yra vienas svarbiausių siekių ir uždavinių, norint ne tik prisitaikyti prie skaitmeninio amžiaus tendencijų, bet ir gyventi kokybišką bei visavertį gyvenimą, išlikti konkurencingais darbo rinkoje gebant efektyviai, saugiai ir atsakingai naudotis kompiuterinėmis technologijomis bei internetu“, – teigė konservatorius.

Konferencijoje pristatytos Lietuvos bibliotekose teikiamos inovatyvios paslaugos, pažangios edukacijos. Informacinės visuomenės plėtros komiteto direktorius Gintautas Mežetis renginio dalyviams papasakojo elektroninių paslaugų atsiradimo istoriją, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto katedros vedėja prof. Elena Macevičiūtė aptarė skaitmeninės atskirties ir skaitmeninės nelygybės sąvokas, įvardijo skaitmeninės atskirties priežastis ir bibliotekų galimybes prisidėti prie skaitmeninės atskirties mažinimo, Kultūros ministerijos Atminties institucijų politikos grupės vyr. specialistė Rugilė Puodžiūnienė apžvelgė kultūros paveldo skaitmeninimo naudą.

Loreta Križinauskienė, asociacijos „Langas į ateitį“ direktorė, pristatė projekto „Prisijungusi Lietuva“, kurio tikslas – motyvuoti gyventojus naudotis skaitmeniniais įgūdžiais, rezultatus. Pagrindinės projekto veiklos: mokomieji motyvaciniai renginiai, bendruomenių veiklų įtinklinimo konkursas, mokymai bibliotekose, savarankiško mokymosi turinys, renginiai jaunimui ir kt. Projekto metu vykdyti skaitmeninio raštingumo mokymai įtraukė beveik 89 tūkst. dalyvių.

Aktyviausiai mokymuose dalyvavo Skuodo r., Pagėgių r., Radviliškio r., Ukmergės r. ir Ignalinos r. gyventojai. Dalyvių statistika: 64 proc. visų dalyvių – vyresni nei 51 metų amžiaus, 45 proc. dalyvavusiųjų – mažų miestelių ir kaimų gyventojai, 80 proc. dalyvių – moterys.

Pasak, L. Križinauskienės: „Gyventojai jau supranta skaitmeninių įgūdžių svarbą ir savanoriškai siekia juos tobulinti. Labai svarbu šios skaitmeninės transformacijos metu skirti daugiau dėmesio ir padėti tiems, kuriems skaitmeninių įgūdžių įgijimas ar tobulinimas nėra prigimtinė savybė“.

infa.lt komentaras:

Tampa nesuprantama – kam Lietuvai kultūros komitetas, kai išsiugdę skaitmeninius įgūdžius galėsime gyventi apskritai be kultūros, kuri savo gilumine esme yra paties mūsų gyvenimo išraiška. Kokią gyvenimo išraišką galima ištraukti iš skaitmeninio turinio, esančio tik blankiu tikrojo gyvenimo atspindžiu?

Koks kultūrinis gyvenimas gali vykti virtualioje-skaitmeninėje erdvėje spaudant kompiuterio ar planšetės mygtukus ir žvelgiant į mirgantį ekraną, atvaizduojantį dvimatį plokščią vaizdą. Ir nejaučiant kaip degraduoja visas organizmas nesant judesio, lėtėjant kraujotakai ir užsiteršiant kraujagyslėms.

Ar tai apskritai galima vadinti kultūra, ar vis tik artimesnis pavadinimas būtų skaitmeninis gyvenimas?

Nors, vis tik kultūra tai galima vadinti. Mirties kultūra.