infa.lt

The New York Times

Andersas Beringas Breivikas, nuteistas 21 metams kalėjimo už 77 žmonių nužudymą 2011 metais, vėl kreipėsi į teismą su skundu dėl to, kad kalinimas vienatvėje pažeidžia jo kaip žmogaus teises, rašo The New York Times. Straipsnio autorius pastebi, jog Breiviko byla tapo „rimtu išbandymu Norvegijai būdingam pakantumui ir užuojautai, kur reabilitacija ima viršų prieš bausmę“.

Anksčiau Breivikas skundėsi savo kalėjimu vienatvėje ir grasino paskelbti bado streiką, o dabar jis teisiasi su vyriausybe, pareikšdamas, jog Europos žmogaus teisių konvencija prilygina ilgą kalinimą vienutėje kankinimui, rašo straipsnio autorius Henrik Pryser Libell. Breivikas, kuriam uždrausta bendrauti su kitais kaliniais ir išvykti iš kalėjimo, skundžiasi pablogėjusiu elgesiu jo atžvilgiu iš kalėjimo administracijos pusės, o konkrečiai – daugkartines kratas ir patikrinimus, tame tarpe ir naktinius.

Dėl saugumo paskatų bylos svarstymas vyksta kalėjime ir nėra transliuojamas per televiziją. Kaip pareiškė korespondentams kalėjimo direktorius Ole Borlaug, saugumo lygmuo proceso metu bus „kaip aerouoste“. Žurnalistai stebi procesą per ribotą transliaciją teismo pastate Osle.

„Ši byla svarstoma ne tam, kad sugrąžintų Breiviką į dėmesio centrą, kaip galvoja daugelis, pareiškė Breiviko advokatas Oystein Storrvik. – Šio proceso tikslas – numatyti kalinimo sąlygas likusiam laikotarpiui“. Pasak Storrviko, kalinimas vienutėje gali būti net blogiau už mirties nuosprendį, uždraustą norvegų Konstitucijos. „Valstybė prisiima sau didelę atsakomybę, kai nusprendžia atsisakyti mirties bausmės“, – cituoja advokatą leidinys.

Vyriausybės pusės advokatas Marius Emberland pareiškė, jog Breiviko kalinimo sąlygos pateisinamos, turint omenyje jo nusikaltimo sunkumą, pabėgimo pavojų ir grėsmę, kurią jis kelia kaip teroristas. Prie viso to, pabrėžė Emberlendas, Breivikas nerodo apgailestavimo požymių. Kitas vyriausybės advokatas, Adele Matheson Mestad, paaiškino teisme, jog Breiviko korespondencijos tikrinimas būtinas tam, siekiant nesuteikti jam galimybės skatinti kitų ekstremistų.

Aukų giminaičiai su pagarba vertina Norvegijos teismų sistemą, rašoma straipsnyje. „Nors jis nužudė mūsų vaikus, (?) mes suprantame, kad šis teismo procesas būtinas, – pasakė korespondentams Lisbeth Kristine Royneland, kurios 18-metė duktė žuvo Utoya saloje. – Labiausiai aš šiandien bijau, kad jis gaus erdvę skleisti savo ultra-dešiniosioms pažiūroms. Tikiuosi to pavyks išvengti. Jis sukurs tinklą – štai ko mes bijomės. Tikimės jog jis nelaimės šio proceso“.

Išgyvenęs Utoya saloje 24 metų Bjorn Ihler pasakė: 2012 metais man teko teisme sutelkti visas jėgas, kad pažiūrėčiau į Breiviką, kurį aš sukūriau savo galvoje. Į Breiviką-monstrą. Tačiau aš pamačiau tik Breiviką-žmogų, mažą ir silpną. Ir jis iki šiol tiesiog tik Breivikas-žmogus, tik vyresnis ir labiau nuplikęs”.

Pasak Ihler, Breivikas ir net jo nacistinis pasisveikinimas neiššaukė jam jokių jausmų. „Manau, jog dabar svarbiausia yra pravesti šį procesą. Tai pergalė mums kaip visuomenei, o ne jam. Netgi teroristai turi žmogaus teises. Tačiau reikia atsiminti, jog jis, nors ir tik žmogus, pristato savimi idėją, su kuria mes turime kovoti“, – pabrėžė Ihler.

Pabaigai straipsnio autorius pastebi, kad po nuosprendžio Breivikui, Norvegijos politika pasislinko į dešinę. 2013 metais konservatorių vadovaujamas aljansas atėjo į valdžią. „Progreso Partija“, pasisakanti prieš imigraciją ir reikalaujanti sumažinti mokesčius, kurios nariu daugelį metų buvo Breivikas, yra naujosios valdančiosios koalicijos narė.