infa.lt

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2019 m. lytiškai plintančiomis infekcijomis  užsikrėtė mažiau žmonių nei 2018 m. Užsikrėtimų skaičius sumažėjo nuo 459 iki 421.

Naujausiais sergamumo apžvalgos duomenimis, praėjusiais metais gonorėja diagnozuota 56, sifilis – 117, chlamidiozė – 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau ligų atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167.

Analizuojant sergamumą apskrityse pastebima, kad didžiausias sergamumas sifiliu 2019 m. užregistruotas Vilniaus ir Šiaulių apskrityse, sergamumas gonorėja –  Tauragės apskrityje, o sergamumas chlamidioze – Vilniaus ir Kauno apskrityse.

Pagal amžiaus grupes, daugiau nei pusė (51 proc.) asmenų, užsikrėtusių venerinėmis ligomis, buvo jaunimas nuo 14 iki 29 metų amžiaus. Iš jų keturi – nepilnamečiai. Užpernai jaunimas sudarė mažesnę dalį užsikrėtusiųjų (41,8 proc.). Tarp pernai užsikrėtusiųjų – 15 moksleivių ir 27 studentai.

Dauguma gonorėja užsikrėtusių vyrų, kaip tariamą infekcijos šaltinį, nurodė pažįstamą arba atsitiktinį asmenį. Daugiau nei pusė gonorėja ir chlamidioze užsikrėtusių moterų nurodė, kad gonorėja galėjo užsikrėsti nuo sutuoktinio/sugyventinio arba pažįstamo asmens.

Šeši asmenys, užsikrėtę lytiškai plintančiomis ligomis nurodė, kad  turėjo lytinių santykių su seksualines paslaugas už atlygį teikiančiais asmenimis.

Dauguma susirgusiųjų apsaugos priemonėmis, mažinančiomis užsikrėtimo riziką, nesinaudoja arba naudojasi retai.

Dauguma infekcijų (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) yra pagydomos. Virusų sukeliamos infekcijos (ŽIV infekcija, herpesas ir kt.) yra lėtinės ir neišgydomos, tačiau jų eigą galima kontroliuoti.

Užsikrėtus, ligos požymiai ne visada atsiranda iš karto. Kartais jie pasireiškia po savaitės, mėnesio ar ilgesnio laiko, o kartais požymių visai nebūna.

Pagrindiniai lytiniu būdu plintančių ligų simptomai yra šie:

• išskyros iš šlapimo – lyties organų (moterims jų pagausėja), jų spalva įvairi – nuo geltonai žalsvos iki permatomos;
• skausmingas ar deginantis jausmas šlapinimasis;
• baltos apnašos varpoje, vaginoje ar burnoje;
• bėrimai lyties organų srityje;
• padidėję kirkšnių limfmazgiai;
• skausmingumas kapšelyje, pilvo apačioje;
• kraujo pasirodymas po lytinių santykių.

Kai kurios venerinės ligos gali neturėti simptomų, todėl jas tiksliai diagnozuoti galima tik specialiais tyrimais. Ligas gydo gydytojai dermatovenerologai, pas kuriuos galima kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo.