infa.lt

nuotr. infa.lt

„Šiuo metu Žemės gyventojų skaičius siekia 7,8 milijardo žmonių. Tačiau kiek laiko žmonija plėsis?“, – užduoda klausimą Austrijos leidinys „Der Standard“.

„Kad ir kokios dramatiškos būtų naujojo „Sars-CoV-2” koronaviruso epidemijos pasekmės, pandemija, tikėtina, paliks tik nedidelį pėdsaką ilgalaikėje pasaulio gyventojų raidoje, bent jau kyginant su kitomis epidemijomis istorijoje. Nepaisant krizės, žmonija ir toliau auga: JT duomenimis, šiuo metu Žemėje gyvena 7,8 milijardo žmonių. Kasdien jų gimsta apie 225 tūkstančius.

„Tačiau trumpalaikis poveikis gyventojų skaičiaus dinamikai neabejotinai bus”, – sako Tomas Sobotka iš Austrijos mokslų akademijos Demografijos instituto. Šalyse, kurias ypač paveikė virusas, metų pabaigoje mirtingumas gali siekti 10-20%. Tai reiškia 1-3 metų numatomos gyvenimo trukmės praradimą. Paprastai ji keičiasi tik mėnesių trukme“, – rašoma leidinyje.

Jau dabar aišku, kad vyrų gyvenimo trukmės sutrumpėjimas bus pastebimas labiau nei moterų. „75 metų vyrui, sergančiam „Covid-19“, yra tokia pati tikimybė mirti nuo viruso kaip 85 metų moteriai. Ispanijoje abiejų grupių mirštamumas yra šiek tiek didesnis nei 17%“, – pateikia pavyzdį Sobotka.

„Dėl koronaviruso sukeltos krizės kilęs ekonomikos nuosmukis taip pat gali sumažinti gimstamumą per ateinančius 3–5 metus“, – teigė tyrėjas. „Dėl ekonominio netikrumo žmonės dažnai atideda vaikų gimimą arba apskritai lieka bevaikiais“, – sako demografas. Kiek labai tai paveiks gyventojų dinamiką, taip pat priklauso nuo to, kokios bus investicijos į šeimos politiką ir ar artimiausiais metais nesustos tarptautinė migracija“.

Nors pasaulio gyventojų skaičius vis dar auga maždaug 82 mln. žmonių kiekvienais metais, tai vis tik daugiausiai lemia didelis gyventojų prieaugis Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur gyventojų skaičius iki 2050 m. padidės dvigubai. Tačiau globalus pasaulio gyventojų skaičiaus augimas lėtėja.” – rašoma straipsnyje.

Naujausioje JT 2019 m. demografinėje prognozėje mokslininkai skaičiuoja, kad iki amžiaus pabaigos Žemėje gyvens beveik 11 milijardų žmonių. Tai bus žmonijos istorijos augimo pikas, po kurio Žemės gyventojų skaičius neišvengiamai ir nuolat mažės. Tai rodo prognozuojamas gimstamumas: jei 1950 m. moterys vidutiniškai gimdė 5 vaikus, tai 2019 m. vienai moteriai tenka 2,5 vaiko. Remiantis JT duomenimis, iki 2100 m. šis skaičius sumažės iki 1,9 – tai yra iki maždaug dviejų vaikų vienai moteriai, tai reiškia, kad gyventojų skaičius sumažės.

„Tačiau JT modelyje neatsižvelgiama į lemiamą pasaulio gyventojų dinamikos faktorių“, – sako gerbiamas demografas Wolfgangas Lutzas, Vienos demografijos ir pasaulinio žmogiškojo kapitalo centro vadovas: didžiulė švietimo, ypač moterims įtaka sprendimui gimdyti vaikus, kiek ir kada”.

Pasak Lutzo prognozių, auganti pasaulinė gyventojų kreivė nusileis daug anksčiau ir 2070-aisiais pasieks didžiausią 10 milijardų žmonių ribą.

„Tačiau, kada beateitų momentas, kai prasidės pasaulio gyventojų skaičiaus mažėjimas, – jis niekada nesibaigs“, – savo naujojoje knygoje „Tuščia planeta“ rašo sociologai Darrell Breecker ir žurnalistas Johnas Ibbitsonas.

Bet ką tai reiškia?

„Jei amžiaus pabaigoje pasaulyje gims vidutiniškai apie 1,5 vaiko vienai moteriai ir šis skaičius išliks pastovus, atsižvelgiant į gyvenimo trukmės padidėjimą iki 100 metų, 2200 m. Žemėje bus apie 3 milijardai žmonių – kaip 1960 m. sako Lutzas, – tai yra skaičius, apie kurį svajoja aplinkosaugininkai. Jei šie žmonės bus labiau išsilavinę ir produktyvesni, jie geriau susidoros su klimato pokyčiais, senėjimu ir kitomis problemomis”.