infa.lt

Sunku aplenkti ar bent jau pakartoti gamtą. Viskas, kas buvo sukurta natūralios atrankos metu, išlaikė laiko išbandymą ir, nepaisant visų šiuolaikinių technologijų pažangos, dirbtiniai organai ir protezuotos galūnės negali būti sulyginami su gyvaisiais audiniais, rašo BBC.

Vis dėlto, atrodo, kad kai kuriais aspektais mokslininkams pavyko įgyti pranašumą.

Sujungusi biomedžiagą su laboratorijoje užaugintais polimerais, tarptautinė JAV, Kinijos ir Meksikos specialistų komanda sukūrė „Raudonąjį terminatorių“ – dirbtinį raudonąjį kraujo kūnelį, kuris geriau nei originalas susidoroja su savo užduotimi, tvirtina BBC.

Mikroskopinis kiborgas lengvai patenka į tolimiausius kraujotakos kampus, nešdamas gyvybę suteikiantį hemoglobiną. Norint, jis gali būti sukonfigūruotas tiekti vaistus, kurie naikina vėžinius navikus, biosensorius ir kitus mikro prietaisus (ir kitus mikro prietaisus).

Tyrėjai rėmėsi tuo, jog imattis rekonstruoti žmogaus ląsteles reikėtų pradėti nuo raudonųjų kraujo kūnelių. Jie neturi branduolio ir yra gana paprasti – idealiai tinka genų inžinerijai.

„Mes sukūrėme sintetines konstrukcijas, kurios atlieka vieną ar daugiau pagrindinių gyvų raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų funkcijų“, – rašoma mokslininkų pranešime.

Iš tiesų, tai reiškė, kad jie turėjo sukurti terminatorių, kuris būtų tinkamo dydžio, formos ir lankstumo, kad galėtų prasiskverbti į ploniausius kapiliarus, pernešti ten deguonį, atlikti papildomus darbus (pavyzdžiui, nešti vaistus) ir nesuirti.

Tyrėjai pradėjo nuo to, kad padengė donoro kraujo ląsteles silicio dioksido sluoksniu ir ant viršaus uždėjo polimerų sluoksnį. Išvalius silicį ir gyvų ląstelių liekanas liko polimero apvalkalas. Dabar į šį apvalkalą, kuris savo ruožtu buvo padengtas plona kraujo ląstelių „oda“, gali būti dedama bet kokia biochemija ar mikrotechnologija, o tuo pačiu terminatorius atliks ir įprastą eritrocitui funkciją, tai yra, perneš deguonį.

Laboratorinių eksperimentų serija patvirtino bioninės ląstelės gyvybingumą ir efektyvumą: per keturias savaites pelė, kurios venose „prigijo“ dirbtiniai eritrocitai, neparodė jokio negalavimo požymių.

Be abejo, pripažįsta tyrėjai, prieš „raudonojo terminatoriaus“ perkėlimą žmogui, reikia atlikti daugybę tyrimų, sukurti įrangą masinei raudonųjų kraujo kūnelių pakaitalų gamybai ir dar daug ko kitko.

Tačiau bioinžinieriai jau seniai puoselėja svajonę sukurti mažyčius žudikus robotus ir robotus gydytojus, o Raudonojo Terminatoriaus atsiradimas, tikėtina, jiems duos gerą impulsą.

infa.lt komentaras:

Sukūrus tokį „Terminatorių: viskas priklausys nuo to, kieno rankose jis atsidurs. Kaip ir visiems žinomame filme „Terminatorius“. Galime prisiminti branduolinės energijos atradimą, kai mokslininkai tikėjosi ją būsiant pagalbininku žmonijai, bet Hirosima ir Nagasakis aiškiai pademonstravo, kad gali būti visaip.

Pastaruoju metu sklinda daug sąmokslo teorijų apie tai, esą kartu su skiepais nuo koronaviruso žmonėms bus suleisti  čipai-mikroschemos. Kuo toks „Terminatorius“ skirsis nuo minėto čipo ir kas galės sukontroliuoti jo panaudojimą?

Sprendžiant pagal analogiją apie tai, kad didžioji pasaulio dalis perka pas Kiniją koronaviruso testus, nesugebėdama jų pasigaminti pati – galime daryti išvadą, jog tam tiesiog neturi nei žinių, nei reikalingų technologijų ir/ar įrangos.

Reikia manyti, jog tokie nano-robotai, laisvai plaukiojantys kraujyje, galės būti užprogramuoti bet kokioms funkcijoms (kaip teigiama BBC medžiagoje), o galimybes patikrinti jų užprogramuotos veiklos parametrus turės labai ribotas valstybių skaičius. T.y. tos tos, kurios juos gamins.

Visi kiti gaus pasitikėti gamintojų garantijomis, kaip, kad šiandien vyksta su nupirktais iš Kinijos testais koronavirusui nustatyti. Bet testai – jie gali tik apgauti. Nano roboto galimybės esant kraujyje kur kas platesnės.