infa.lt

Šiuo metu kaukės nešiojimas gali būti susijęs su daugybe prasmių, – pasakoja sociologas Michelis Maffesoli savo interviu„ Le Figaro “. -Kaukės, dėvimos visų gatvėje esančių žmonių, yra nepasitikėjimo ir nepaklusnumo ženklas adresuojamas valdžiai, kuri parodo savo bevertiškumą nepavykus papildyti reikalingų apsaugos priemonių atsargų.

Vadinamųjų alternatyvių kaukių, t. y., pagamintų studijoje ar pavienių asmenų iš įvairių medžiagų ir platinamų savanoriškai, dėvėjimas yra dalis bendruomenės solidarumo ritualų, kurie spontaniškai įvedami karantino metu: dainos balkonuose, savitarpio tiekimo pagalba …

Kaukių dėvėjimas, kurios skiriasi gamyba, stiliumi ar spalva, gali reikšti priklausymą tam tikrai „genčiai“ ar bendruomenei. Galiausiai, jei pažvelgsime giliau, tada kaukės nešiojimas yra judėjimo, kurio tikslas yra ištirpinti individualistinį principą, daugybinio identifikavimo naudai, dalis, būtent apie tai aš rašiau keturiasdešimt metų apibūdindamas kaip perėjimą nuo individo prie „asmenybės“.

„Baimė, ypač kolektyvinė baimės išraiška, yra antropologinė bet kurios žmonių visuomenės struktūra. Visos religijos sukūrė būdus išreikšti šias baimes ir jas sureguliuoti atliekant ritualizaciją.

Šiuolaikinė visuomenė norėjo panaikinti baimę, paneigti blogį ir padaryti mirtį nematomą. Nežinau, ar visuomenė „vaidina išgąstį“, ar vaidina saviraišką tame puikiame kolektyviniame vaidinime, kuris yra kovos prieš „Covid-19“ išraiška su visomis savo baimėmis.

Įdomu tai, kad tai yra kartu, kolektyviai išgyvenama baimė. Skirtingai nuo vėžio baimės, nedarbo ar skurdo, kai žmogus yra vienas prieš blogį “, – pastebi sociologas.

Higieniškumas visada išplaukia iš noro suformuluoti tam tikrą elgesį. Štai kodėl vyriausybės labai blogai toleruoja bet kokią iniciatyvą, kuri nėra kilusi iš jos pačios ir neatitinka priimtų „standartų“: kaukės, dezinfekavimo priemonės ir net procedūros, viską turi kontroliuoti centrinė valstybė. Būtent toks „minkštasis totalitarizmas“, kaip ir Dioniso mite, bus vis labiau ir labiau krečiamas sukilimų ir maištų“, – teigia leidinio pašnekovas.

„Šiuolaikinėje epochoje kalba (taigi ir klausai) buvo teikiama pirmenybė prieš jausmus, tokius kaip lietimas, kvapas, skonis ir regėjimas. Nuo praėjusio amžiaus pabaigos (…) įvyko visų jausmų sugrįžimas.

Akivaizdu, kad priimtomis taisyklėmis dabartinės sanitarinės krizės metu jie bando pažaboti šį jausmingumą: fizinė distancija, kaukės dėvėjimas, nuolatinis plovimas dezinfekuoja patį egzistavimą, todėl, aš manau, kad kaukių dėvėjimas primestas visiems po visuotinio karantino ir taisyklių rinkinys, kuris žudo visą socialinį gyvenimą, rizikuoja arba didžiąja dalimi būti atmestas, arba prives prie įvairių maišto formų“, – sako Michelis Maffesoli.