infa.lt

Čekų portalas Ceska Pozice pristato savo post-koronavirusinės Europos viziją, išreikštą trimis galimais variantais, kurie nežadina optimizmo net žvelgiant į optimistiškiausią iš jų:

Beprecedentė situacija

Europos Sąjunga pražiopsojo krizės pradžią, o Kinija, Rusija ir Kuba ją pastūmėjo į antrą planą, pačios teikdamos humanitarinę pagalbą labiausiai nukentėjusioms šalims. Šios šalys bando išspausti maksimumą iš koronos sukeliamo kolapso.

„Europos Komisija bent jau kuriam laikui atsisakė savo įpareigojimo laikytis taisyklių. Anksčiau ji visada reikalavo, kad visi Europos šalių veiksmai atitiktų jas. Dabar jos principai varijuoja priklausomai nuo aplinkybių “, – rašo„ Politico “. Tiesą sakant, kai kurios Europos šalys pradėjo uždaryti savo sienas nekoordinuodamos to viena su kita, sulaikyti ir net vogti medicinos reikmenis, vykstančius tranzitu per jas.

„Bet viskas keičiasi. Vokietija, kuri pati nukentėjo, siūlo pagalbą labiau nukentėjusioms Italijai ir Ispanijai, o Briuselyje svarstoma galimybę uždrausti medicinos prekių eksporto apribojimus ir sukurti skubios pagalbos nukentėjusioms šalims fondą. Visa tai daug žada, ir vis dėlto, matyt, bus išimčių, tokių kaip, pavyzdžiui, Vengrija. Tokios šalys negalvos apie bendrą gėrį, o jų režimai pasinaudos krize savo naudai“, – rašo ceskapozice.lidovky.cz

Nerimą kelia amerikiečių pasyvumas, kurie, atrodo, atsisakė saugumo garanto vaidmens Europoje ir pasaulyje. Prezidentui Donaldui Trampui (Donald Trump) daugiausia rūpi vidaus reikalai, jo nedomina įvykiai ir įsipareigojimai užsienyje.

Pavyzdžiui, amerikiečiai apribojo savo dalyvavimą mokymuose „Europos gynėjas 2020“ gegužę ir birželį, kuriuose buvo planuojama dalyvauti 37 000 kareivių. Dėl to pratybos būtų tapusiomis didžiausiomis per pastaruosius 25 metus. „Mūsų prioritetas yra apsaugoti savo ir sąjungininkų karinių pajėgų sveikatą“, – teigia Pentagonas.

Mes susiduriame su precedento neturinčia situacija, nes toks staigus mūsų šalies BVP kritimas istorijoje įvyko tik du kartus: per ekonominę krizę dvidešimtojo amžiaus 30-ųjų pradžioje, kai jis smuko žemiau 20%, ir ekonomikos pertvarkos metu – apie 10% BVP 90-ųjų pradžioje.

Bet tada visuomenė buvo euforijoje dėl komunizmo žlugimo. Kaip ji tai suvoks šiandien, yra klausimas. 20 procentų siekiantis nedarbas taip pat yra nepažįstamas reiškinys. Amžinai skęstanti Graikija seniai prie to priprato. Iki 2012 m. toks nedarbas buvo Ispanijoje, o 2010 m. – Lietuvoje. Didžiausias nedarbas Čekijos Respublikoje buvo 2000 m. – 8,8%.

Mėnesiai ar net metai

Apžvelkime tris pagrindinius scenarijus.

A variantas yra optimistiškas. Praeis mėnuo, o gal ir daugiau, kol visi atsipeikės ir viskas pamažu sugrįš į savo vėžes. Pramonė grįš prie darbų, vėl atsidarys automobilių gamyklos ir kitos įmonės.

Bus atkurtas Europos solidarumas, o ES labai padės nukentėjusioms šalims, ypač Italijai ir Ispanijai. Višegrado ketvertuko šalys nepamatuotai ilgam paliks uždarytas sienas ir pasinaudos krize, kad pamažu sustiprintų autoritarizmą. Bet, laimei, prieš likusią Europos Sąjungą joms teks prisilaikyti protingų ribų .

Net ir esant šiam labai optimistiniam scenarijui, mes tikriausiai susidursime su laisvių apribojimu, siekiant užkirsti kelią ekstremalioms situacijoms.

Visų pirma, bus įdiegtas mobiliųjų telefonų sekimas, kurį kai kurios vyriausybės įdiegė jau dabar, siekdamos „geriau kontroliuoti pandemiją“, taip pat bus tyliai pereita prie interneto ir socialinių tinklų stebėjimo, taip stengiantis užkirsti kelią dezinformacijos plitimui.

Kuriam laikui visuomenė taps mažiau pasiturinti, tačiau dėl didelio Europos Sąjungos ekonomikos potencialo gerovė greitai atsigaus. Europos solidarumas padės skurdesnei Europos Sąjungos daliai ir jos dėka bus galima priimti naujas nares. Skirtingose variacijose šis scenarijus yra labai tikėtinas.

B variantas. Galbūt, jam įgyvendinti galimybių, kaip vidutiniam variantui, bus mažiau. Europa su pandemijos padariniais tvarkysis mėnesiais. Gamyba kai kuriose įmonėse liks uždaryta, ir tokių vis daugės, nes kai kuriose pramonės šakose, pavyzdžiui, aviacijos pramonėje, dėl kelionių apribojimų bus staigus nuosmukis. Europos Vakarai galutinai sušvelnins apribojimų režimą, o kai kurios šalys, tokios kaip Višegrado ketvertas, ir toliau laikysis jų, nepaisydamos Briuselio prieštaravimų.

Tai dar kartą sukels nesutarimus Europos Sąjungoje, kuri susidurs su valios ir solidarumo deficitu nukentėjusiųjų atžvilgiu. Tokiu būdu, ES parodys savo bejėgiškumą ir arba tiesiog greitai subyrės, arba išliks simboline forma, kaip NVS po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Galbūt ES pasidalins į tris dalis – seną branduolį, Višegrado ketvertą ir visus likusius. O štai prezidentas D. Trampas, atvirkščiai, susigriebs ir Europą daugumoje išgelbės NATO. Tačiau aljansas nesikiš į valstybių narių vidaus reikalus, todėl Višegrado ketverto šalyse klestės autoritarizmas. Čekijai tai reikš, kad Andrejaus Babišo vyriausybė, nepaisydama pažadų, priverš varžtus arba į valdžią ateis dar kažkas blogesnio.

„Sveikatos saugumo labui“ gali būti paliktas draudimas rengti susirinkimus. Valdžia perims valstybinių ir kitų žiniasklaidos priemonių kontrolę, „išvalys“ ne pelno sferą. Pagal šį scenarijų Šengeno erdvė amžiams nueis į praeitį. Laisvas judėjimas be sienų, galbūt, daugelio žmonių akimis, o taip pat ir dėl politinės propagandos, taps pagrindiniu pandemijos kaltininku. Greičiausiai, pasienio kontrolė ir muitinė bus grąžintos į pasienius, tačiau laisvo kelionės ilgainiui bus sugrąžintos, visų pirma dėl ekonominių priežasčių.

Kinija plečia įtaką

Panašu, kad „katastrofiškiausias“ C variantas yra toks pats įvykis, kaip ir su B variantu, tik skiriasi tuo, jog situacijos neišgelbės net NATO, o mes liksime autoritarizmo ir galingų valstybių įtakos malonėje: Rusijos, Kinijos, Vokietijos ir JAV. Didžiausia grėsmė Europai ir Čekijai bus bet kokio pavidalo autoritarizmo įsitvirtinimas Vokietijoje ir nostalgija praeičiai.

Rusijos grėsmė – antroje vietoje. Ji mėgsta įsikišti, kai mato galimybę sau, kaip tai nutiko siunčiant medicininius reikmenis į Italiją. Jei galios susilpnėtų ir būtų prarastos garantijos, Maskva, matyt, neabejodama aneksuotų Baltijos valstybes ar susodintų draugiškus režimus Rytų ir Vidurio Europoje. Bet pandemija, tikriausiai, susilpnins ir pačią Rusiją.

Jei kas ir uždirba iš koronaviruso, – tai būtent Kinija, kuri naudojasi savo, kaip pagrindinės kaukių ir medicinos prekių gamintojos, padėtimi ir taip paskleidžia savo politinę įtaką. Kinija nori tapti galia, lygiaverte JAV, ir to siekia pasitelkdama draugiškus režimus ir politikus (vienas iš jų dirba mūsų Prahos mieste). Pavojus, kad visuomenė, pamiršusi kritiką, žavės komunistinės Kinijos metodais (juk ji ryžtingai susidorojo su pandemija!), yra daugiau nei realus.