2020.02.22 08:35
Dvidešimt septynių Europos Sąjungos valstybių-narių ir vyriausybių vadovai – vėl nesugebėjo susitarti dėl 2021–2027 metų biudžeto.
Derybos dviejų dienų aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje buvo komplikuotos dėl 60–75 milijardų eurų biudžeto spragos, kuri susidarė iš ES pasitraukus Jungtinei Karalystei.
Apie tai po susitikimo vykusioje spaudos konferencijoje pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles Michel.
Deja, šiandien priėjome išvados, kad susitarti neįmanoma. Supratome, kad mums reikia laiko.
Mes žinome, kad šis Europos biudžetas – labai sudėtinga tema. Derybos yra labai sunkios, ypač po „Brexit“ ir 60–75 milijardų eurų biudžeto spragos
Charles Michel
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas
Savo ruožtu Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad deryboms praleistas laikas neišeikvotas veltui.
Manau, kad tai buvo labai svarbu, įskaitant bendros valstybių ir vyriausybių vadovų nuomonės formavimą apie tai, kaip galiausiai gali atrodyti bendras biudžetas. Juk jis galios septynerius metus. Todėl aš žinau, kad šios 48 valandos buvo naudingos, ir jokiu būdu nenorėčiau jų atsisakyti
Ursula von der Leyen
Europos Komisijos vadovė
Viena iš svarbiausių derybų dėl biudžeto temų buvo Vieningos žemės ūkio politikos išlaidų mažinimas. Tam griežtai priešinasi Prancūzija.
Mes atmetėme blogą ES Vieningos žemės ūkio politikos susitarimą. Ir aš noriu pasakyti aiškiai, Vieninga žemės ūkio politika nemokės už „Brexit“.
Emmanuelis Macronas
Prancūzijos prezidentas
Valstybių narių nesutarimai daugiausia kyla dėl šalių donorių nenoro didinti savo įmokas po „Brexit“, o tai lems visų tikslinių Europos programų finansavimo sumažėjimą, kam priešinasi ES šalys paramos gavėjos.
Nuo 2021 m. ES biudžetas praras 11 milijardų eurų metinių išmokų dėl Britanijos pasitraukimo, nes ši šalis buvo antroji grynoji bendrijos donorė po Vokietijos. ES vadovai turi nuspręsti, kaip pasekoje padidės šalių donorių įmokos ir sumažės subsidijos šalims, gausiančioms europines išmokas 2021–2027 metais.
Bendros visų šalių įmokos į ES biudžetą septynerių metų 2014–2020 m. laikotarpiui buvo suplanuotos 908,4 milijardo eurų lygmenyje, 2011 m. lyginamosiomis kainomis.
ES Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, Suomijos, parengtame naujo biudžeto plano projekte, kuris buvo atmestas ketvirtadienį vykusiame viršūnių susitikime, buvo numatyta skirti 1,087 trilijonus eurų visam septynerių metų laikotarpiui lyginamosiomis 2018 m. kainomis.
Tai sudaro maždaug 1,07% viso ES šalių bendro BVP per septynerius metus. Tuo pat metu viena iš pagrindinių ES biudžeto mokėtojų – Vokietija – pasiūlė nustatyti biudžeto ribą, lygią 1% visų Bendrijos šalių BVP. Tuo pat metu ES institucijos siūlo įmokas į ES biudžetą privesti iki 1,105 trilijono eurų lygmens, 2018 m. lyginamosiomis kainomis, t. y. 1,08% nuo bendro ES septynerių metų BVP.
→ Šis straipsnis nemokamas. Parengti jį ir išlaikyti čia – kainuoja.. Paremkite infa.lt
123
