infa.lt

„Kasmet kartu su maistu ir gėrimais praryjame apie 73 tūkstančius mažų plastiko dalelių, sakoma naujame tyrime. Šios dalelės netyčia patenka į mūsų burną, žarnyną ir išmatas – mokslininkai nustatė, kad vidutiniškai paros išmatose yra 200 mikroplastiko dalelių “, – praneša Daily Mail.

„Anot tyrėjų, vanduo plastiko buteliuose yra vienas iš pagrindinių mikrodalelių, keliančių pavojų sveikatai, šaltinių. Mikroplastiką taip pat dažnai galima rasti jūrų gyventojų organizmuose, kurie valgo į jūrą išmestas šiukšles, o vėliau patenka į mūsų lėkštes “, – rašo leidinys.

„Vidutiniškai mokslininkai rado 20 mikroplastiko dalelių kiekvienuose 10 gramų žmogaus išmatų. Plastikas buvo rastas visuose išmatų mėginiuose, paimtuose iš tyrimo dalyvių iš viso pasaulio, įskaitant Britaniją“, – rašoma straipsnyje.

Vedantis tyrėjas dr. Philipp Schwabl iš Vienos medicinos universiteto sakė: „Tai yra pirmasis tokio pobūdžio tyrimas. Tai patvirtina tai, ką jau seniai įtarėme: plastikas galiausiai pasiekia žmogaus žarnyną.”

„Mikroplastikas apima suirusias plastiko atliekas, sintetinį pluoštą ir daleles, esančios asmens higienos priemonėse. Jo rizika žmonėms vis dar nežinoma, tačiau nerimaujama, jog mikroplastikas gali kaupti nuodingas chemines medžiagas, o mažiausios dalelės gali patekti į kraują (…) “.

„Nors tyrimuose su gyvūnais didžiausia plastiko koncentracija buvo nustatyta žarnyne, mažiausios mikroplastiko dalelės gali prasiskverbti ir į kraujotaką, limfinę sistemą ir net pasiekti kepenis, sakė daktaras Philipp Schwabl. „Dabar, kai turime pirmųjų įrodymų apie mikroplastiko buvimą organizme, mums reikia papildomų tyrimų, kad suprastume, ką tai reiškia žmogaus sveikatai“.

„„Visų aštuonių savanorių, atvykusių iš Suomijos, Italijos, Japonijos, Nyderlandų, Lenkijos, Rusijos ir Austrijos, išmatose buvo šimtai plastiko dalelių. Dažniausios buvo polipropilenas ir polietileno tereftalatas, randami maisto ir gėrimų pakuotėse.” Visi aštuoni išmatų mėginiai davė teigiamą rezultatą – vidutiniškai 20 mikroplastiko dalelių 10 g žmogaus išmatų “, – teigė daktaras Schwabl.

„Paros išmatų tūris vidutiniškai suaugusiam asmeniui yra apie 100 g, tai yra, jame yra apie 200 plastiko dalelių. Per metus šis skaičius sudarys apie 73 tūkstančius dalelių “, – rašoma leidinyje.

„Polietilenas [naudojamas plastikiniams maišeliams gaminti] ir polietileno tereftalatas [PET-plastikiniai buteliai] sudaro didžiausią plastiko dalį žmogaus išmatose “, – pabrėžė Schwabl. Jo komanda taip pat atrado dar septynias plastiko rūšis, teigdama, kad yra daugybė skirtingų jo patekimo į kūną šaltinių.

„Remiantis skaičiavimais, kasmetinis mikroplastiko suvartojimas iš jūros gyventojų, vandentiekio vandens ir druskos, sudaro atitinkamai iki 11 tūkst., 5,8 tūkst. ir 1 tūkst. dalelių žmogui. Neįskaičiuojant dar tų, kurias žmonės įkvepia su užterštu oru – apie 70 tūkst. dalelių. Jos dažnai būna dulkėse “, – rašoma publikacijoje.

Daktaras Schwabl atkreipė dėmesį į tai, kad vidutinis mikroplastiko kiekis organizme yra didesnis as tuos žmones, kurie geria vandenį iš plastiko butelių. „Vanduo buteliuose taip pat gali svariai prisidėti prie mikroplastiko įsisavinimo – vidutiniškai nuo 118 iki 325 dalelių litre, tai yra iš viso 90 tūkstančių mikroplastiko dalelių per metus, jei vanduo gaunamas vien tik iš šio šaltinio.”

„Mikroplastinių dalelių ilgis yra mažesnis nei 5 mm, jos yra naudojamos įvairiuose gaminiuose specialiems tikslams. Taip pat mikroplastinės dalelės atsiranda netyčia sunaikinant didesnius plastiko gabalus, dėl oro sąlygų, skilimo, nusidėvėjimo “, – rašoma straipsnyje.

Pasak daktaro Schwabl, mikroplastikas gali pažeisti virškinimo traktą. „Tai gali paveikti žarnyno toleranciją ir imuninį atsaką vykstant bioakumuliacijai ir/ arba skatinant toksinių cheminių medžiagų ir patogenų perdavimą“, – sako jis.

„Tyrime, kurį arašė„ Annals of Internal Medicine “, kiekvienas dalyvis savaitę prieš išmatų surinkimą rašė suvartojamo maisto dienoraštį. Dienoraščiai parodė, jog visi dalyviai buvo veikiami plastiko, valgydami maistą plastikinėse pakuotėse ar gerdami gėrimus iš plastikinių butelių. Nė vienas iš dalyvių nebuvo vegetaru, o šeši iš jų valgė jūros žuvis “, – rašoma straipsnyje. Išmatų mėginiai buvo patikrinti dešimties rūšių plastiko atžvilgiu Austrijos aplinkos apsaugos agentūroje“, rašo „Daily Mail“.

„Nemaži mikroplastiko kiekiai aptikti tunuose, omaruose ir krevetėse. Be to, labai tikėtina, kad maistas buvo užterštas plastiku įvairių maisto perdirbimo etapų metu arba dėl įpakavimo. Kasmet pagaminama daugiau kaip 350 milijonų tonų plastiko. Dr Schwabl ir jo kolegos kvietė ir toliau stengtis apibrėžti praryjamo plastiko poveikį žmonių sveikatai “, – pabrėžiama straipsnyje.

„Kai kurios pagrindinės tyrimo rezultatų išvados apima atradimą to, jog didesnės nei 150 mikrometrų mikroplastiko dalelės greičiausiai pašalinamos iš organizmo be žalos. Tačiau mažesnės dalelės gali patekti į mūsų organus. (…) Remiantis turimais duomenimis, manoma, kad mikroplastiko keliama rizika sveikatai yra maža, nes didesnės nei 150 mikrometrų dalelės greičiausiai nebus absorbuojamos žarnyne “, – teigiama straipsnyje.