infa.lt

V.Č.Nielsen (viduryje) ir E. Gentvilas (kairėje) | Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova)

Liberalai, Eugenijus Gentvilas, Viktorija Čmilytė-Nielsen

Vakar Seimo posėdžių sekretoriate registravome nutarimo projektą dėl priešlaikinių Seimo rinkimų surengimo. Apie tokią galimybę asmeniškai laišku informuotas ir didžiulį tautos pasitikėjimo mandatą gavęs šalies Prezidentas Gitanas Nausėda. Kodėl manome, kad pirmalaikiai rinkimai yra mažesnis „blogis“ nei kitos alternatyvos.

Neįgali Vyriausybė nesukurs gerovės valstybės

Įspūdingas tautos palaikymas Prezidentui G. Nausėdai ir jo suformuotai gerovės valstybės darbotvarkei indikuoja naują politinę realybę šalyje.

Žmonės tikisi sėkmingų ir realius pokyčius lemiančių darbų  iš dviejų Lietuvos valstybės valdžios šakų: Seimo ir Vyriausybės. Tačiau jos savo (ne)veikimu atsidūrė krizėje, iš kurios išlipti neturi nei plano, nei valios, nei įgaliojimų. Nekalbant apie naujus ir sudėtingus politinius klausimus. Užsisukę „valstietiškuose“ karuose, valdantieji prioritetu iškelia asmenines politines pergales, o ne valstybės ir jos žmonių ateitį.

Valdančiąją koaliciją bandančios išsaugoti politinės jėgos vien per šiuos metus vykusius savivaldos, Europos Parlamento ir Prezidento rinkimus patyrė politinius pralaimėjimus, negavusios pakankamo tautos pasitikėjimo savo politinėms darbotvarkėms. Tolimesnis Vyriausybės programos vykdymas būtų nedemokratiškas tautos valios ignoravimas.

Galimybė šiandien suformuoti tvirtą Vyriausybę – nepasiekiama svajonė

Šiuo metu didžiausios Seimo valdančiosios koalicijos frakcijos pagrindinis rūpestis – kaip pakeisti jos pačios deleguotą Parlamento vadovą Viktorą Pranckietį. „Valstiečių“ frakcija byra akyse, kita frakcija skolinasi jos žmones, kad gebėtų egzistuoti. Koalicijos teikiamas Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis viešai deklaruoja, kad reikėtų remtis ne valdančiųjų, o didžiausios opozicijos frakcijos palaikymu.

Akivaizdu, kad neturėdama aiškios Seimo paramos, formuojama Vyriausybė neturės galimybių būti tvirta, inicijuoti mūsų valstybei būtinų sudėtingų pokyčių, veikti aiškiai ir skaidriai. Meluotume ir sau, ir Lietuvos žmonėms, kad yra bent menka tikimybė sukurti Vyriausybę, turinčią jėgos ir motyvacijos imtis pribrendusių iššūkių valstybėje.

Lietuvos laukia prarastų metų laikotarpis

Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja alinančiomis nesprendžiamos socialinės atskirties, švietimo kokybės ir prieinamumo problemomis. Nepaisant šios situacijos, lietuviai  vykusiuose rinkimuose  aiškiai parodė, kad jie nelinkę pasiduoti radikalioms, populistinėms idėjoms ir renkasi atsakingus politikus bei aiškias vertybes deklaruojančias politines partijas. Tai – didžiulė dovana mums, politikams, turėtume ją branginti.

Mažiausia, kuo atsakingi politikai šiuo metu gali atsilyginti Lietuvos žmonėms, tai suteikti progą neprarasti dar 1,5 metų su silpna Vyriausybe ir trapia, besiblaškančia dauguma Seime. Nerandame  argumentų, kodėl turėtume taikytis su šia situacija kaip nepakeičiama duotybe.

Galime galvoti, kad Seimas savo noru nenutrauks įgaliojimų anksčiau laiko, tačiau tai nėra argumentas nuleisti rankas ir išduoti Lietuvos žmones. Iki eilinių Seimo rinkimų likęs laikas, labai realu, taps darbo imitavimo, pusinių sprendimų, išlaidavimo ir „dovanų“ dalijimo saviems laikotarpiu, kuris diskredituotų ne tik konkrečią dabartinę valdžią, politikus, bet ir politiką apskritai. Taip būtų išpurenta dirva žmonių nusivylimui ir galimai populistinių, radikalių idėjų sėkmei ateinančiuose rinkimuose.

Lietuvos žmonės nenusipelnė pusantrų metų įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios imitacijos, keistos prabangos turėti neveiksnią valdžią ateities sąskaita. Vienintelė racionali išeitis iš dabartinės politinės situacijos –  pirmalaikiai rinkimai, leisiantys suformuoti naują legitimią valdžią.