infa.lt

Deima 11-os pažino gyvenimo raistą. Liko našlaite.

Vaiknamyje ją priglaudė vienatvė, kai būdamas tarp daugybės žmonių, suvoki, koks deficitas yra meilė!

Bėgo metai. Laikas, rodos, nieko nemokė, tik trynė skausmą: Deima iki šiol rašo su klaidomis, yra paprastutė laimės trokštanti mergaitė…

Tada sutiko Jį. Buvo 16-os, berods. Pastojo. Kaip pigiame Pietų Amerikos seriale – vaikų ir suaugusiųjų patyčios stūmė bėgti lauk.

Ieškoti vienintelių mylinčių akių – nepatyrusi, naivi it Pelenė, patikėjo ir paliko kūdikį (su vaiknamio direktorės leidimu) ir Jonava, kur gyveno jos romų kilmės princas, Deimai atrodė pažadėtoji žemė!

Va čia ir prasideda įtemptas siužetas!

Deimos kūdikis dingo. Jai sakė, kad “pateko į saugią aplinką”.

Mergaitė tikėjo viskuo – laukė ir verkė, verkė ir laukė: “vaikas atsiras, jis saugus, tu gyvenk, būk sau”, kol, po gero pusmečio, nebegalėdama tvertis, Deima nuvyko į policiją ir parašė: “man negrąžina vaikelio. Jis dingo. Suraskit”.

Kažkaip taip. Kaip telenovelėje. Policija jį surado – pas jauną globėją ir lia lia lia… Deima tylėjo, vykdė institucijų nurodymus ir bijojo, bet tikėjo – jeigu bus gera, vaikelį jai grąžins!

Jos princas dirbo, uošviai pasirodė besą geri ir globojantys žmonės. Tik laikas nelaukė. Du metai.

Antras vaikelis

Deima žinojo – kad ir labai jauni, jie stosis ant kojų, kabinsis į gyvenimą, nes meilė yra galinga jėga.

Visokios “vaikų specialistės” Deimos namus ir gebėjimą auginti vaikelį vertina gerai, princo šeima tapo šiltu užnugariu, o 30 kvadratų butukas – rūmais.

Tik laikas visada tekėjo ne jos naudai – šią savaitę vyks paskutinis posėdis, o vaikelio naujoji globėja perspėjo – tądien vaiką matysi paskutinį kartą.

Apie turtą, kuris yra uždirbamas aš nerašysiu – pažįstu milijonierių iš vaiknamio, pažįstu mokslų daktarą iš socialinio užribio, bet apie turtą, kuris padaro mūsų gyvenimus kokybiškesniais – apie žmogiškumą, su kuriuo susidūręs pasijunti staiga… praturtėjęs.

🌷

Istorija tikra. Laiko liko mažai. Niekuo negaliu padėti Deimai, tik atsiliepti į jos prašymą: “paviešinti žmonėms, nes čia kažkas negerai”.

Let it be, viešumas dirba darbą, nes jis dažnai padeda išspręsti gana sudėtingas situacijas.

Detalių nežinau. Linkiu, Deimante Andrijana, sėkmės. Sakysite, mama buvo per jauna, netobula, padarė klaidų? Va tik dėl tos priežasties ir postinu – nė vienas nesam šventas.

Kuo galim padėti? Ką galim patarti?

plačiau su komentarais: facebook