infa.lt

nuotraukos autorius: Arvydas Daunys | infa.lt

Š. m. gegužės 7 d. įsigaliojo nauja Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo redakcija, kurioje nustatytos gyvūnų laikytojų pareigos, bendrieji ir specialieji gyvūnų laikymo, specialieji bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo reikalavimai.

Gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, turint tą patvirtinantį dokumentą ir užtikrinimas to, kad jie nesukels žalos aplinkiniams užima pirmąsias reikalavimų aprašo eilutes.. Toliau seka įpareigojimas šeimininkams susirinkti savo augintinių išmatas, jų paliktas vedžiojant viešojoje erdvėje. Draudimas vestis, neštis ar turėti su savim gyvūnus ten, kur yra prikabintas ženklas draudžiantis tą daryti, turintis būti matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas. Taip pat draudžiama gyvūnus vestis ar leistis jų vedamiems į vaikų žaidimų aikšteles.

Sąrašo „deimančiukas”  – gyvūnų teises ir jų gerovę turintys užtikrinti reikalavimai, kurie, kai kuriais atvejais, gyvūnus Lietuvoje pastato aukščiau už žmogų, nes Lietuvoje nėra įpareigojimų vyriausybei aprašo, numatančio bent jau minimalius gyvenimo ir išgyvenimo sąlygų užtikrinimo reikalavimus Lietuvos piliečiams. Pavyzdžiui:

6. Gyvūnams laikyti turi būti sudaromos tinkamos, jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo sąlygos (patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo).

11. Gyvūnai turi būti šeriami (lesinami) jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologinius poreikius atitinkančiais laiko tarpais.

13. Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnų šėrimo (lesinimo) ir girdymo įrangos, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis, atsigerti visi gyvūnai.

Ir pan.

Sugriežtinti reikalavimai šunų laikytojams, vedžiojantiems savo augintinius viešosiose vietose. Atsižvelgus į savivaldybių administracijų siūlymus (ir sveiką protą), panaikintos minimalios gyvūnams augintiniams (šunims, katėms) skiriamo ploto normos.

Iš pateiktų reikalavimų aprašo punktų galime akivaizdžiai pamatyti, jog ne visi žmonės Lietuvoje gali gyventi tokiose sąlygose, kokios pagal šiuos reikalavimus apibrėžiamos gyvūnams. Pagirtina, kai valstybė rūpinasi gyvūnais, kurie patys negali pasirūpinti savimi, tačiau, – gyvūnus laiko žmonės, kurie patys neturėdami tinkamų gyvenimo sąlygų, dėl visiškai objektyvių priežasčių jų negalės suteikti ir savo augintiniams.

Visa tai demonstruoja, jog Lietuvos biurokratinės tarnybos nori parodyti, kad jos dirba, apkraudamos mokesčių mokėtojų pečius vis naujais reikalavimais ir reglamentuodamos kiekvieną įmanomą aprašyti jų žingsnį.

Naują reikalavimų aprašo redakciją rasite čia.